2017.02.03 - #Planavimas

Pagal nerašytą formule mes turėtume 5% viso savo laiko skirti planavimui 80% viso laiko skirti atlikimui ir galiausiai 15% įvertinti ir planuotis toliau.

Vakar klausiau paskaitos KTU universitete kur viešėjo Ilja Laurs. Tai vienas iš Lietuvos startuolių veidų ir žmogus kuris įkvepia daugelį jaunimo besidominčiais technologijomis.
Viena mintis iš pačios paskaitos mane labai sudomino, buvo mintis apie planavimą. Ilja paminėjo, jog dauguma žmonių realiai galvodami apie gyvenimo kryptį galvoja neracionaliai ir nelabai kreipia dėmesio kur jis nori nueiti ir ką nori pasiekti pasirinkadami tokį kelią.
Tam tvirtai pritarčiau, nes tenka pamatyti ne vieną žmogų, kurio atsakymas kodėl tu darai tai ką darai yra - nežinau.
Vienas iš būdų kaip tą išspręsti Ilja paminėjo apie tai, jog labai yra svarbu planuotis viską ką mes darome. Pagal jo nerašytą formule mes turėtume 5% savo viso laiko skirti planavimui 80% viso laiko skirti atlikimui ir galiausiai 15% įvertinti ir planuotis toliau. Ir tam galėčiau tik paantrinti. Planavimas yra vienas iš svarbiausių elementų kas liečia tikslų pasiekimą. Svarbu ir tai, jog atlikę tuos dalykus mes įvertintume ar tai buvo ko mes norėjome ir ką reikėtų planuotis ateityje. Bet svarbiausia yra pats įdėtas darbas kuris eina po kruopštaus pasirengimo. Be darbo lieka tik tuščios kalbos, o tai niekad nepadėjo, kam nors pasiekti savo tikslų. 

-R

#Planavimas

2017.02.02 #Taisyklės

Turbūt nuo mažens niekad taip ir nenaudojau instrukcijų rinkinėdamas savo Lego rinkinius ar pajungdamas įvairius elektroninius prietaisus. Taisyklės kaip kuriais atvejais apriboja kaip mes mąstome, ką mes patys galime sukurti iš savęs, o įtikėdami jomis neįžvelgiame kažką naujo, kas gali padėti mums tobulėti ir atrasti save. 

 

asa.PNG

Gerai pamenu dailės mokytoją vidurinėje mokykloje, kuri stipriai laikėsi taisyklių. Ir jei norėdavai gauti gerą pažymį turėdavai laikytis kiekvienos linijos, šešėlių, spalvos ir kitų aspektų piešdamas piešinį ir pamenu kaip su kiekviena pastaba ir taisykle kaip krisdavo mano motyvacija kažką improvizuoti ir priešintis tam, ką sakė mano pačio intuicija. Tačiau jos dėka supratau, jog pats pažymys - tik dar viena kito sugalvota taisyklė. Tad pradėjau taisykles laužyti. Ilgainiui rodant piešinius savo tuometiniams bendraminčiams jie pradėjo sakyti, jog piešiniai geriau atrodydavo, negu bet kuris kitas, kuris turėjo tobulą 10.

Mokytojos aš niekad neįtikinau. Bet užtat buvau patenkintas savo prastu dailės pažymiu ir savo pačio piešiniais. Tai išmokė labai vertingos pamokos, nepasiduoti, tobulėti ir bandyti įrodyti tai ką tu jauti, kas tavo manymu yra teisinga. Ilgainiui ieškodamas savo autentiško aš visada atrasi žmonės kuriems tave priims ir galėsi pats priimti save. Tačiau kiekviena linija nubraukta kitomis rankomis vargu ar leis atrasti tuos žmones, tuo labiau atrasti savo pačio autentiška versija.

#Taisyklės

2017.01.23 #SvarbiausiaKažkąDariti

Aš iš tų žmonių kuris sunkiai supranta atidėliojimą. Tačiau klausant kitų aš negaliu tiksliai suprasti ar tai ateina iš to, jog žmogus atidėlioja dėl to, kad turi daryti tai ko nenori ar atidėlioja dėl to, kad viskas jam aplinkui kaip tik yra patogu?

Atidėliojimui man suveikė du dalykai. Laikas ir darbo apimtis. Vieno per mažai, kito per daug. Turint griežtą grafiką dalykų kuriuos nori nuveikti ir turint mažai laiko - viskas tampa kur kas aiškiau, nes nelieka pasirinkimo atidėlioti viską, ir žinai jog nedarant tų dalykų, jie ims ir sugrius ir laiko tam daugiau nebebus. Tačiau juos veikia svarbiausias elementas - noras. Nenorit daryti kažko - greičiausiai ir atidėliosi, tad didesnis klausimas kurio, joks puslapio/blog'o įrašas neatras už tave - ką tu nori daryti...? 

#Atidėliojimas #SvarbiausiaKažkąDariti

-R