Motyvacija

Savaitės avantiūra: Pradėti dieną 6:00 ryto.

Savaitės avantiūra: Pradėti dieną 6:00 ryto.

Miegas man buvo šventas dalykas kurį labiausiai mylėjau.. Iki šiol miegojau kaip meška, kuo ilgiau, tuo geriau. Tačiau pradėdamas šį puslapį nusprendžiau, jog tai bus ne tik teoriškas puslapis, kuris siūlo patarimus, tačiau ir praktiškas. Tad sumąsčiau visus dalykus kuriuos šneku išbandyti ant savęs ir atrinkti tai kas geriausia – jums. Praeitos savaitės avantiūra buvo keltis anksti ryte. Nors pradžia buvo sunkoka, tačiau avantiūra pavyko ir manau, jog tai greitai taps nauju mano įpročiu. Taigi...

Padėjau savo žadintuvą kitame kambario gale – Tai ganėtinai neblogas patarimas. Nusistatęs žadintuvą, jog jis man skambėtų pastoviai nuo I-V kiekvieną kart einant miegoti padėdavau jį kelis metrus nuo savęs. Visgi ryte mažai turime valios ir su malonumu spaudžiame Snooze, tad pasidėti telefoną nepasiekiamoje vietoje yra pravartu. Jeigu šis patarimas netinka – dėkitės ant spintos krašto kur nepasiekiat – garantuoju, jog kol išsijungsite garsą būsit prabudę.

„Pamiegojimo diena“ – Kuriant naujas asociacijas ir įpročius reikia save karts nuo karto apdovanoti. Miego atžvilgiu duoti sau dieną ar dvi per savaitę/mėnesį gali paskatinti toliau laikytis naujo rėžimo.

Džiaukis rytu – Kiekvieną rytą pabudintas žadintuvo turėdavau mintį ką šiandien veiksiu ir kaip išnaudosiu tą valandą. Tai man kažkaip duodavo motyvacijos pradėti dieną, negu vėl atgal grįžti į lovą.

Kiekvieną dieną atsikelk 15min. ankščiau – Vienintelis dalykas kuris mane šiek tiek išmušė iš ritmo tai per greitas miego ciklo pokytis. Keltis 15min. ankščiau kiekvieną dieną iki savo norimo tikslo yra kur kas lengvesnis būdas negu iškart keltis valanda ankščiau. Tai lyg bandyti kelti svorius prie kurių tu esi nepripratęs. 

Šok iš lovos – Geriausias patarimas – tiesiog šok iš lovos. Sukaupk visą rytinę valią ir šok iš lovos, nusiraižyk, iškelk rankas aukštai lyg boksininkas laimėjęs kovą prieš lovą. Žinau skamba vaikiškai, tačiau tai pakels jūsų nuotaiką dienai ir būsite atsikėlę ir pasiruošę kitam dienos raundui.

Kelkis rytais!

Tokie sekmingi žmonės kaip Richard Brandson(Virgin group), Tim Cook(Apple), Howard Schultz(Starbucks), bei begalę kitų generalinių vadovų dienotvarkė prasideda anksti ryte, dar saulei nepatekėjus. Nors dažnas nenori keltis anksti ryte, tačiau šis įprotis turi daug privalumų žmonaus sveikatai ir emocinei būsenai.

Anksti gulti ir anksti keltis – štai kas daro žmogų sveiką, turtingą ir protingą. – Benjamin Franklin

Daugiau laiko pasiruošti dienai – Keltis ankščiau, tai valanda sau kurią galima išnaudoti kaip ramų laiką atlikti neužbaigtus vakarykščius darbus, rasti laiko meditacijai, mankštai ar tiesiog dieną pradėti su pilnaverčiais pusryčiais.

Optimizmas – Ką tik atsikėlę mūsų veidai atrodo labiau sukižę negu rūgpienis. Atsikėlus valanda ankščiau mes nusikratome šio “miego makiažo” ir atrodome kur kas geriau aplinkiniams, nei ką tik pažadinti iš gilaus miego. Buvo nustatyta, jog kėlimasis anksti rytais siejasi su žmogaus optimizmu ir pasitenkinimu gyvenimu. Nors „pelėdos“ siejamos su kūrybiškumu ir protingumu, jos taipogi turi polinkį į depresiją, bei neurozę. 

Budrumas – Užtinusios akys, neleidžia mums būti budriems. Ypač, jeigu tai yra pirmos dienos pamokos, paskaitos ar darbo valandos. Negana to, jog geriau išsimiegi, šis rytinis budrumas man leidžia kur kas susifokusuoti į dienos darbus.

Produktyvumas – Kaip pradėsi dieną taip ir baigsi. Texas universitetas nurodė, jog mokiniai kurie atsikelia statistiškai ankščiau negu jų bendramoksliai vidutiniškai lenkia savo kolegas 1.0 GPA tašku(Vėliau - 2,5 GPA; ankščiau – 3,5 GPA)(4 GPA pažymis Amerikoje yra tolygus lietuviškam „10” vidurkiui). Keldamasis anksti rytais aš akivaizdžiai pastebėjau, jog mano dienos produktyvumas keičiasi kardinaliai į gerą pusę. 

Daugiau iniciatyvos – Harvard’o universiteto tyrimas nurodė, jog ankščiau besikelintis žmonės turi tendencija būti kur aktyvesniais ir imtis daugiau iniciatyvos savo asmeniniame gyvenime. Vien išsiritimas iš lovos anksti ryte gali būti matomas kaip didesnė iniciatyva, negu dar kartą paspausti “Snooze” funkcija..

 

"Pomodoro" technika

„Pomodoro“ technika tai laiko taupymo metodas sukurtas Francesco Cirillo, sukurtas efektyviam darbui ir mokymuisi naudojant laikmatį. Šis metodas tapo vienu iš mano mėgstamiausių mokymosi būdų universitete. „Pomodoro“ technika greitai, gerai ir be smegenų perdegimo leidžia pasiruošti mokykliniams testams, koliokviumui ar egzaminui. Naudojant šį metodą likus dienai ar kelioms valandoms iki testo, žemiausias mano pažymys gautas buvo 7(praleidus nepilnas 2 valandas prie 80 psl. sausų istorijos konspektų, nelankęs kurso paskaitų). Tad kaip atrodo šis metodas?

1. Nuspręsk ką turi išmokti. Tai gali būti viena tema, keli puslapiai ar pagrindinės mintys. Turint daug medžiagos vienai temai, padalink ją ir skirk daugiau „Pomodoro‘ų“(25 min. Mokslo epizodas). 

2. Intensyviai mokykis 25 min. Nejunk Facebook‘o, bendravimo ar kitų dalykų blaškančių dėmesį. Asmeniškai, nenustatinėju laikrodžio, likus kelioms valandoms iki testo. 

3. Po 25 min. darbo daryk 3 – 5 min. pertrauką. Užsiimk kita veikla, paklausyk muzikos, išgerk arbatos... Ką nori...

4. Pradėk vėl iš naujo: Nuspręsk ką turi išmokti; mokykis; Pertrauka; pradėk vėl iš naujo.

5. Po kas ketvirto „Pomodoro“ mokymosi epizodo, padaryk ilgesnes pertraukas, apie 15 – 30 min.

Gerai pasiruošti testui naudojant šį metodą man reikia apie 4h su pertraukomis(170 min. darbo 70 min. poilsio) (pažymys 8 - 10). 

- Kaip jūs mokotės paskutinę naktį? 

 

5 priežastys kodėl meditacija gali padėti visiems

Medituoti nereiškia sėdėti vidurį miškų metus laiko ir duoti tylos priesaikas. Paprastai pameditavus 20min. galima savo gyvenimą pakeisti į teigiamą pusę. Štai 5 priežastys kodėl meditacija gali padėti visiems.

1. Mažiau streso – Harvard‘o universiteto medicininiai tyrimai nurodė, jog meditaciją praktikuojantys žmonės kur kas rečiau serga depresija, jaučia nerimą ar tam tikrus skausmus. Meditacija tuo pačiu sumažina kraujospūdį, kuris yra atsakingas už streso hormonų gamybą kūne.

2. Emocinis balansas – Meditacija ne tik nuramina mintis, tačiau ir padeda sutvarkyti su patiriamomis emocijomis ar išgyvenimais. Jeigu yra patiriamas stresas iš aplinkos ar aplinkinių žmonių, minčių stebėjimas gali suteikti kur kas geresnį emocinį balansą ir empatijos jausmą kitiems.

3. Susikaupimas – Praleidus bent 15 minučių medituojant, susikaupimas pagerėja keletą kartų, asmeniškai tai man leidžia ilgai be pertraukos skaityti knygas ar dirbti senai atidėliotą darbą. 

4. Pilkosios masės auginimas – Pilkoji smegenų žievę yra atsakinga už raumenų veiklą, regą, klausą, atmintį, emocijas, kalbą, sprendimų darymą ir savęs kontroliavimą. Medituojant, pilkoji smegenų žievei yra sudaromos sąlygos augti. Tuo pačiu meditacija stabdo smegenims „sudilti“ senstant.

5. Geresnis miegas – Ankščiau turėjau problemų su miegu. Nemiga, košmarai ir kiti smagumai. Tačiau „pastebėjus“ savo kvėpavimą gulint ne daugiau 5-10min, užmiegu vos ne tuo pačiu momentu kaip apsisuku ant šono. 
Meditacija pakelia Melatonino gamybos kiekį. Šis cheminis junginys yra gaminamas mums miegant tamsioje aplinkoje. Tad meditatoriai gali tikėtis geresnio miego net ir trumpiau miegant.

- Ar pažįstate draugą kuris mėgsta meditacija?