protas

Kaip paskatinti save veikti, kai trūksta motyvacijos?

 

Štai ant stalo guli numestas ir seniai pamirštas darbas, kurio deadline’as nenumaldomai artėja. Taip pat prisimeni draugą, paprašiusį padaryti paslaugą. O minčiai vejant mintį, kalendorius tau atsiunčia priminimą, jog turi svarbų susitikimą savaitės pabaigoje.

 

Tik įsivaizduok, kaip palengvėtų, jei išeitų įgyvendinti visus numatytus planus laiku, kuriems atlikti trūksta ne tik noro, bet ir motyvacijos. Ir jei viskas pavyktų, esu įsitikinęs, jog tai suteiktų ramybės ir laisvės pojūtį.

 

Gera žinia visiems – yra galimybė sėkmingai atlikti darbus, pasitelkiant tinkamą strategiją. Ne tokia gera – nėra universalaus plano, kuris tiktų kiekvienam. Dažniausiai strategijos pasirinkimas priklauso nuo asmeninių priežasčių, kliudančių produktyviam veiklos planavimo vystymuisi.

 

Štai vienų populiariausių dingsčių analizės ir patarimai, kaip elgtis vienu ar kitu atveju:

 

1.     Atidėliojate planus, nes bijote suklysti. Sprendimas:  Galvokite apie tai, ko išvengtumėte atlikę darbą laiku.

 

Kaip į gyvenimą, taip ir į užduotis galime pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Įvykdyta idėja gali turėti kokią nors pridėtinę vertę, pavyzdžiui pasistūmėjimą asmeninėje ar profesinėje srityse. Kitaip tariant, tai kokių nors asmeninių iššūkių įveikimas, gaunant dvasinę ar materialinę naudą. Psichologai tai įvardija kaip „Promotion focus“. Tyrimai rodo, kad žmogus, mąstantis apie pasipelnymą iš esamos situacijos, save motyvuoja.

 

Tačiau ką daryti tiems, kuriuos iškart sukausto baimė, o nerimas ir dvejonės išsunkia paskutines jėgas?

 

Visų pirma, nerimą ir baimę naudoti kaip išlikimui būtiną instinktą, kuris sutelktų mus į vienintelį tikslą – išvengti blogiausio. Į kiekvieną idėją, kiekvieną išsikeltą uždavinį, žiūrėti kaip į išsigelbėjimo raktą nuo nesėkmingų patirčių. Primityviausias pavyzdys: užduoties atlikimas laiku, taip išvengiant ne tik savęs nuvertinimo, nesutarimo su bendradarbiais, bet ir darbo praradimo. Kitas pavyzdys būtų reguliarus mankštinimasis ir sveika mityba. Pradėjus reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis, galime išvengti įvairių sveikatos problemų. Ir toks mąstymas sutelkia mus į veikimą – užduoties įgyvendinimą.

 

Taip pat gali padėti ir stengimasis įsivaizduoti dalykus kuo aiškiau, iškeliant sau klausimus:

 

·       Kaip jaustumėtės, kokius potyrius išgyventumėte ir kaip pasikeistumėte jūs ir jus supanti aplinka, jei neatliktumėte jums paskirto darbo?

·       Kaip jaustumėtės, kokius potyrius išgyventumėte ir kaip pasikeistumėte jūs ir jus supanti aplinka, jei atliktumėte jums paskirtą darbą?

 

Atsakę į juos, turėtumėte aiškiau suprasti, kaip jaustumėtės vienu ar kitu atveju. Dažniausiai, tiek negatyvus jausmas, tiek teigiamas - sustiprėja. Tačiau siekiant efektyvesnio rezultato, situaciją reikėtų aprašyti kuo smulkiau: detalės padeda susidaryti tikslesnį įspūdį apie esamą situaciją, taip sustiprinant motyvaciją veikti.

 

Taip pat šis metodas tinka norint save ”užmotyvuoti”.

 

2.     Atidėliojate darbą, nes nėra nuotaikos. Sprendimas: just do it!

 

Oliver Burkeman, britų žurnalistas, knygoje “The Antidote: Happiness for People Who Can’t Stand Positive Thinking” teigia, jog žmonės vis dažniau sau ir kitiems kartoja, kaip jiems nepavyksta išlipti iš lovos anksčiau ar negali prisiversti sportuoti. Tačiau tai, ką jie iš tiesų nori pasakyti yra: “Mums neišeina prisiversti daryti dalykus, kurių nenorime”. Iš esmės, juk mūsų niekas nelaiko pririšęs prie lovos - nors tokiu atveju galėtumėme vėluoti į darbą ar paskaitas kelias valandas, visai nesukdami galvos, kokį įtikinamesnį pasiteisinimą šįkart sugalvojus –, o kultūristai nesiunčia grasinančių žinučių, jei nepadarome kelių pratimų, stiprinančių pilvo raumenis. Tad fiziškai atlikti užduotis mums niekas netrukdo, vadinasi, trukdo mūsų psichologinė būsena, nuotaikos nebuvimas. Ir šiuo atveju Oliver’is Burkeman’as kvestionuoja: „Kas iš viso sakė, kad mes turime laukti, kol mūsų nuotaika pasitaisys, jog galėtumėme viską imti ir padaryti”?

 

Gerai pagalvojus, kažkuriuo gyvenimo momentu, sąmoningai ar ne, mes visi buvome pasidavę idėjai, kuri reikalauja vidinio pakylėjimo, jog darbas būtų atliktas. Ir ne paslaptis, jog turint noro ir būnant geros nuotaikos mes daug mieliau imamės veiklos. Tačiau ką daryti, jei nei noras, nei nuotaika neatsiranda?

 

Vieni pasiūlytų apsidairyti aplink ir pažvelgti, kiek daug yra knygynų, kurių lentynos lūžta nuo literatūros, skleidžiančios idėjas apie sėkmę, kurią pasiektumėme tik nemėgstamą veiklą pakeitę į teikiančią malonumą.

 

O ką daryti tiems, kurie negali visko imti ir numesti?

 

Tikriausiai ne kartą esate girdėję vyrą, vis kartojantį „Just do it!” žodžius. Šio frazeologizmo filosofija yra labai paprasta: mums nebūtina nei gerai jaustis, nei žinoti, ko norime iš gyvenimo šią akimirką, jog galėtumėme pradėti veikti. Noras kažką daryti ateina su laiku. Tad nestabdykite savęs ir veikite! Just do it!

 

3.     Atidėliojate užduotis, nes jos jums per daug sudėtingos arba neįdomios.
Sprendimas: vadovaukitės „jeigu-tada“ planavimu.

 

Neretai, norėdami įveikti sunkumus, vadovaujamės valios principu, pavyzdžiui įtikinėjame save ir kitus, jog kitą kartą tikrai padarysime vieną ar kitą dalyką geriau, ar tikrai nepaliksime visko paskutinei minutei. Tačiau nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo. Paprasčiausiai nėra ką atidėlioti.

 

Pasak vokiečių filosofo Schopenhauer’io, mes neturime tiek daug valios, kaip kad galvojame turintys. Tyrimai atskleidė, kad žmonės yra linkę pervertinti savo galimybes. Iš tiesų, mūsų protas būna jau iš ankščiau nusprendęs, ką veiksime ir ko trokšime. Pavyzdžiui norite pradėti sportuoti, tačiau niekaip neišeina. Kas vyksta? Čia prikiša nagus pasąmonė su išankstinėmis savo nuostatomis: „Ai, į sporto salę visada spėsiu nueiti, dabar yra svarbesnių dalykų“. Ir sporto salė yra iškart prilyginama nuovargiui, prakaitui, daug fizinės jėgos reikalaujančiam darbui. Ir nenorėdami patirti nuovargio, kad ir kaip norėtumėme nepriekaištingų kūno linijų, mes taip ir nenueinam į sporto salę, ir nepradedame judėti.

 

Tad padarykime sau paslaugą ir priimkime faktą, kad ne viskas priklauso nuo mūsų, net valia. Ir pagelbėkime sau su “jeigu-tada” planavimu.

 

Jeigu-tada“ – metodas, kuris padeda labiau pasitikėti savo jėgomis:

 

1)     Tai konkrečių sąlygų nustatymas, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, taip sumažinant vietos interpretacijoms ir abejonėms. Mes tarsi įtikiname save, jog galime kontroliuoti mus supančia aplinką.

2)     Tai pasitikėjimo savimi skatinimas – darbo eiga suteikia mums aiškumo, taip sumažindama nerimo jausmą dėl galimos nesėkmės. Ir visos neigiamos mintys virsta pozityviomis: „Aš galiu su tuo susitvarkyti“, „Man nebaisus toks nuovargis“.

 

„Jeigu-tada“ planavimas (pavyzdys):

 

Jeigu pavyktų darbą atlikti greičiau, liktų laiko, kurį galėčiau išnaudoti pokalbiui su Tadu.

Jeigu rytoj ryte pavyktų pabėgioti, galėčiau visus darbus atlikti ankščiau ir nesusivėlinti vakare. Taip išsimiegočiau, būčiau pailsėję ir žvalus! Ir galėčiau iš ryto vėl išeiti pabėgioti.

 Jeigu norėčiau pradėti sportuoti, visų pirma, turėčiau patikrinti, kuriomis savaitės dienomis galėčiau skirti daugiau laiko sportui. Vėliau pasidaryčiau dienotvarkę ir griežtą planą, kurio galėčiau laikytis. Žinoma, neužmirškim poilsio!

 

Šis planavimas bus efektyvus tol, kol jis bus:

  Realus ir konkretus – numatyti aiškūs žingsniai. Išsikelti realūs tikslai.
 Deadline’as – tikslas turi turėti numatytą užduoties atlikimo terminą.

 

Iš anksto suplanavę savo laiką ir darbus paskirstę pagal prioritetus, sumažiname dvejonių ir atidėliojimų galimybes. Ir būtent „Jeigu-tada“ planavimas sumažina visas tas dvejones iš anksto suplanuojant veiksmo strategiją.

 

Suprantu, jog šie patarimai apie nesėkmes, jausmų nustūmimą į antrą planą, pasinėrimą į kruopštų planavimą, nėra tokie patrauklūs, kaip kad būtų rašoma apie savo svajonių įgyvendinimą. Tačiau jie yra konkretūs ir aiškūs, ir svarbiausia – veiksmingi.

 

Just do it!

 

Proto mankšta

Proto Mankšta. [I/V Dalis] 

Dažnas norėtų atitolinti senatvę, išvengti atminties pablogėjimo, išlaikyti skaidrų protą bei šviesias mintis. Pateiksiu patarimus, padėsiančius, ne tik, tai padaryti, bet padės jūsų protui tapti aštresniu ir lankstesniu.  

1. Vengti Lėtinio Streso. Ilgas streso hormonų veikimas nepalankus pagumburiui - smegenų sričiai, atsakingai už atmintį ir mokymąsi. 

2. Būti Fiziškai Aktyviems, įskaitant ir pasivaikščiojimus gryname ore. Tai gerokai padidina neuronų skaičių smegenyse, vadinasi, pagerina jų veiklą, anaerobiniai pratimai: ėjimas, jodinėjimas, bėgimas, aerobikos šokiai, važiavimas dviračiu, irklavimas, plaukimas, slidinėjimas.Ištyrus žmones, kurie būdami 20-60 m. amžiaus aktyviai sportavo, nustatyta, kad rizika susirgti Alzheimerio liga jiems yra mažesnė, palyginti su fiziškai neaktyviais žmonėmis. Visgi sportas sveikata. 

3. Taisyklingai Maitinkitės. Įtraukite į savo racioną daugiau augalinės kilmės riebiųjų rūgščių, vitaminų ir mikroelementų. Didelius antioksidantų kiekius turinčių vaisių ir daržovių (mėlynių, braškių, pomidorų, brokolių) vartojimas. Gamtos vaistinėlėje yra keletas augalų, skatinančių smegenų veiklą. Specialistai rekomenduoja ypatingą dėmesį atkreipti į ginkmedį. Jo lapai gerina kraujo apytaką, išjudina smegenis ir verčia dirbti aktyviau. Ekstraktas vartojamas atminčiai stiprinti, padeda susikaupti. Smegenų darbą dėl medžiagos, panašios į kofeiną, poveikio stimuliuoja ir matė, tačiau efektas, palyginti su ginkmedžių, trumpalaikis. Dažniausiai galima įsigyti matės ir ginkmedžių arbatų, tačiau nė kiek ne prasčiau veikia ir iš jų pagamintos tabletės, kapsulės ar lašeliai.

4. Gerkite Daug Vandens. Tikriausiai žinote, kad specialistai siūlo išgerti mažiausiai du litrus skysčių kasdien. Gurkšnelis po gurkšnelio padeda išsaugoti kūno formas? Taip, ir ne tik. Kai vartojame pakankamai vandens, tarp smegenų ląstelių lengviau teka informacijos srautas. Vanduo skystina kraują, dėl to raudonieji kūneliai, pernešantys deguonį, greičiau patenka į smegenyse esančius kapiliarus. Su deguonimi keliauja ir gliukozė, kuri suteikia daugiau energijos, ir smegenys „turi jėgų galvoti“. O gerti, anot specialistų, galima ne tik vandenį, bet ir mineraliniu vandeniu skiestas natūralias vaisių sultis. Atsisakykite alkoholinių gėrimų – jie ne tik kliudo lavinti atmintį, tačiau ir neigiamai veikia emocijas.

5. Nauji Kvapai. Nusipirkite eterinio aliejaus ar bet kokį kitą kvapnų daiktą. Kiekvieną rytą atsikėlę įkvėpkite naujo kvapo, tai padės "pažadinti" smegenis.

6. Atminties Lavinimas Žaidimais. Žaiskite loginius žaidimus, spręskite rebusus ir kryžiažodžius. Internete galima rasti daugybę įvairių žaidimų, padedančių lavinti atmintį. Pravers ir kortos bei šachmatai.
Rekomenduoju: www.lumosity.com , beiwww.kongregate.com/games/IcyLime/multitask-2(žaidimas smegenims treniruoti).

7. Meditacija. Medituodami siekiame nuraminti ir atpalaiduoti protą. Bet naujausi tyrimai parodė, kad šie pratimai duoda daug daugiau: jie tikslingai suaktyvina kai kuriuos smegenų arealus. Palyginus medituojančių ir nemedituojančių žmonių smegenis, nustatyta, kad medituojančių žmonių smegenyse daug didesnė pilkos medžiagos koncentracija. Pilkoji smegenų medžiaga yra tas sluoksnis, kuriame, be kita ko, sutelktos nervinės ląstelės. Kuo didesnė pilkosios medžiagos koncentracija, tuo geriau funkcionuoja smegenys. Meditacijų pratimai leidžia sustabdyti kognityvinių gebėjimų suprastėjimą. Tam tinka įvairūs meditacijų pratimai, tokie kaip tai chi, meditacija vaikštant, dzenas, vipasanos meditacija ir daugelis kitų.

 

8. Šypsena – puikus pratimas smegenims. Šypsodamiesi mes priverčiame susitraukti 15 įvairių mūsų veido raumenų. Atliekant įvairiausias šypsenas galima išjudinti iki 230 iš 630 mūsų kūno raumenų. Įrodyta, kad šypsena priverčia žmogaus smegenis natūraliai išskirti į morfijų panašias chemines medžiagas, slopinančias infekciją ir skausmą. Be to, šypsena mažina streso hormonų koncentraciją ir aktyvina širdies ir kraujotakos darbą.

Šypsodamiesi 3-4 minutes pasiekiame tokį pat efektą kaip intensyviai treniruodami visą viršutinę kūno pusę. Norint nusikvatoti iš visos širdies jūsų smegenys privalės padirbėti su tomis kūno vietomis, kurių anksčiau nepaliesdavo, ir priversti judėti seniai nenaudojamus raumenis. Šypsena ir juokas priverčia kraują staigiai priplūsti į smegenis. Tai geras smegenų “praplovimo” būdas. Tik 5 minutes šypsodamiesi turėsite daugiau naudos nei 5 valandas intensyviai treniruodamiesi. 10 – ties sekundžių šypsena prilygsta 3 minučių irklavimui.

9. Mąstykite. Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas. "Yra paskaičiuota, kada mažiausiai dirba smegenys. Skaitant labai aišku arba visiškai neaišku tekstą įsijungia tik 5 proc. nerviniu ląstelių, sprendžiant problemas pagal pavyzdį – 5 proc., mėgdžiojant kitu veikla – 4 proc., aktyviai padedant kitam asmeniui – 3 proc., nusirašinėjant – 1 proc., mokantis nematant prasmes – 0,001 proc., mokantis labai bijant arba smarkiai supykus – 0,000000000001 proc. Taigi jei jums viskas labai aišku, ką dabar šneku, vadinasi, jūsų smegenys nedirba. Jei visiškai neaišku – taip pat nedirba. Turi būti per vidurį – šiek tiek aišku ir šiek tiek neaišku. Tuo tarpu kai žmogus pats masto, smegenys dirba 99 proc.“

Pamąstykite ir atsakykite į šiuos klausimus.http://psichika.eu/blog/50-jusu-prota-islaisvinanciu-klausimu/

10. Rašykite. Jums prireiks keturių popieriaus lapų. Pirmajame lape užrašykite kokią nors frazę įprastu būdu, t. y. Iš kairės į dešinę. Antrame lape rašykite tą patį, ta pačia ranka, tik dabar jau iš dešinės į kairę, atvirkštine tvarka. Trečiame lape parašykite tą patį ką ir pirmajame, tik atlikite tai kaire ranka. Ketvirtame lape rašykite tą patį, ką ir antrame, tik kaire ranka. Pirmas lapas tarnaus jums pavyzdžiu, standartu kurio siekiate. Bėgant laikui, lavindami save tokiu būdu, pastebėsite, kaip ima kisti jūsų mąstysena, kaip pabunda neveikliosios iki šiol smegenų dalys. Tokia mankšta suteiks galimybę mąstyti plačiau, ne standartiškai ir rasti išeitį iš pačių sudėtingiausių situacijų. Šiais laikais, kai beveik viskas spausdinama kompiuteriu, pamirštama, kad rankos judesiai rašant arba piešiant irgi aktyvina smegenų darbą. Ypač tos jų dalies, kuri atsakinga už kalbą.

11. Praleiskite 1h. kartą į dieną visiškai nekalbėdami, galima atsakyti tik į tiesioginius klausimus, savo įprastinėje aplinkoje, nesudarydami tokio įspūdžio, kad jūs pykstate ar esate įsižeidę. Elkitės įprastai, taip, kaip tik įmanoma. Neišsakykite jokių pastabų ir nepasiduokite bandymams išgauti iš jūsų kokią nors informaciją.

12. „Kūrybiškas mąstymas (Gerai, blogai ir įdomu)“
„Pesticidų naudojimas. Gerai – naikinami kenkėjai. Blogai – žūsta ir naudingi vabzdžiai. Įdomu – chemijos pramonė lobsta.

Kitas pavyzdys – mažas raštingumo lygis. Gerai – Netrūksta darbininkų. Blogai – žmonės negali priimti pasvertų sprendimų už savo žinių ribų. Įdomu – prasčiau išsilavinusius lengviau įkalbėti ką nors pirkti.“

13. Nauja aplinka - nuvykite ten, kur niekuomet iki šiol nebuvote ar kur būnate labai retai. Tai gali būti naujas didelis parkas arba juvelyro parduotuvė kaimyniniame rajone.

14. Užmerktos akys - vakarais namie neįjunkite šviesos – po kambarius vaikščiokite vadovaujantis vien atmintimi. Šis pratimas padidins dėmesingumą ir koncentraciją. Taip pat galima maudytis užsimerkus. Dėl to, kad nieko nematote, stipriai aktyvinami kiti jutimo organai.

15. Naujas garderobas - dėvėkite skirtingus rūbus. Mokslininkai įrodė, kad priklausomai nuo žmogaus rūbų keičiasi ne tik jo pojūčiai, bet ir mąstymo būdas.

16. Brailio raštas (rašto sistema akliesiems) ir gestų kalba - įsisavinti Brailio raštą ir gestų kalbą yra sunku, bet gebėjimas skaityti ir kalbėti pirštais neįtikėtinai įjautrins jūsų pojūčius. Gestų kalboje pakanka išmokti standartines frazes: pasisveikinimą, paprastus klausimus, atsakymus.

17. Naujas kelias - eikite į darbą (parduotuvę) nauju, nepažįstamu keliu. Net jei naujasis kelias bus ilgesnis – nieko baisaus. Tai ne tik teigiamai paveiks jūsų smegenų veiklą, bet ir padės išlaikyti kūno formas.

18. Pasitikėjimas savimi - labiau pasitikėkite savimi. Netgi jei jums siūlo darbą, kuriame nelabai susivokiate, sutikite. Kai nelabai aišku ką ir kaip reikia daryti, smegenys greitai aktyvuojasi.

19. Nestandartiniai atsakymai - į standartinius klausimus atsakykite nestandartiškai. Netgi į klausimą „Kaip gyveni?“ galima atsakyti dešimtimis skirtingų frazių – atsisakykite stereotipų.

20. Monetos - išmokite vien pirštais skirti nevienodo nominalo monetas. Šiuo pratimu naudinga užsiimti tada, kai ko nors laukiate. Laikas bėga greičiau ir laukimas būna ne toks varginantis.
 

21. Nauji Žurnalai - rinkitės ir skaitykite tuos žurnalus ir laikraščius, kuriems paprastai neduodate dėmesio. Pavyzdžiui, jei domitės madomis, tai įsigykite žurnalą, nagrinėjantį ekonomikos temas. Mėgstate skaityti apie keliones ir kitas valstybes? Suteikite pirmenybę žurnalui apie gyvūnus. Nebūtina susidomėti kokia nors nauja sritimi, pakanka tiesiog kartkartėmis pakeisti skaitomų straipsnių temą, tai atgaivins jūsų protą ir pokalbių temas. 

22. Televizorius Be Garso - išjunkite televizoriaus garsą ir vien žiūrint į vaizdą pabandykite atkurti dialogą ar monologą. Atliekant šį pratimą kartu su draugais laikas gali prabėgti labai įdomiai ir linksmai. 

23. Lengvas Apšilimas - itin paprastas, bet labai veiksmingas, jeigu telefono ragelį visuomet keliate dešine ranka - pradėkite kelti kairiąja. Kopkite arba leiskitės laiptais atbuli, užsisekite paltą kita nei įprasta ranka. Dantų valymasis nedominuojančia ranka – (galima pakeisti ir skutimąsi, šukavimąsi, valgymą, marškinių sagų užsegimą ir t.t.) skatina naudoti kitą smegenų pusę. Tiesiog pakeiskite rutina. Tokie pasikeitimai užklups jūsų smegenis ir privers labiau stengtis.

24. Klausymosi Malonumas – skaitykite pvz., laikraštį, knygą, garsiai su partneriu/draugu, po to pasikeiskite vaidmenimis (vienas skaito, kitas klauso) – supratimas ir smegenų veikla smarkiai skiriasi skaitant ir klausantis.

25. "Brainstorming’as" – greitas įvairių idėjų generavimas arba problemos sprendimų būdų galvojimas, asociacijų naudojimas… Tai leidžia išnaudoti kūrybiškumą per mažiausią laiko tarpą tiek dirbant grupei, tiek atskirai.

26. Pasaulis Aukštyn Kojom – apsukite savo laikrodį, nuotraukas, kalendorių 180 laipsnių. Analitinė smegenų pusė gaus didelę apkrovą, kol sugebės suprasti pasikeitimus.

27. Reguliarūs Pratimai. Eidami miegoti „atsukite“ dieną atgal, pažaiskite su asociacijomis. Dar vienas naudingas pratimas – įsivaizduokite kokį nors daiktą (jis gali būti ir visiškai nerealus), išanalizuokite jį, sutelkite į jį visą savo dėmesį. Kai tik pajusite, kad jis išnyksta, pamėginkite „pripiešti“ naujų detalių. Pratimų gali būti daugybė – jums tereikia išsirinkti tą, kuris patinka, ir daryti jį reguliariai.

28. Įsiminkite Informaciją Skirtingais Būdais. Kad įsidėmėtumėte svarbų įvykį, pamėginkite mintyse užfiksuoti aiškų paveikslą (iliustraciją), ištarkite garsiai frazę, jeigu yra galimybė – prisilieskite. Pavyzdžiui, jeigu dažnai pamirštate, ar užrakinote duris, rakindami fiksuokite mintyse vaizdinį – raktą spynoje, pajuskite, koks jo paviršius, garsiai ištarkite: „aš užrakinau duris“.

29. Mokykitės Užsienio Kalbų. Užsienio kalbos labai gerai lavina atmintį, todėl nepatingėkite ir užsirašykite į kalbų kursus arba nemokamai mokykitės kalbos internetu - http://goo.gl/rxbCFy .

30. Išmokite Telefonų Numerius Mintinai. Skaičiai – vieni iš stipriausių atmintis stimuliatorių, todėl pasistenkite įsidėmėti bent jau geriausių draugų telefonus. Tai ne tik įdomu, bet ir savaip malonu – juk (pripažinkime) daugelis iš mūsų netgi savo numerio nežino...

31. Klausykitės Klasikinės Muzikos. Tiesa, tai padės tik tuo atveju, jeigu mėgstate klasikinę muziką ir jos klausydamiesi galite visiškai atsipalaiduoti. Taipogi buvo nustatyta, jog žmonėm išgirdus instrumentą kurį moka groti yra teigiamai stimuliuojamos smegenys.

32. Protinio aktyvumo treniruotės. 

- Perbėkite akimis per tekstą ir suraskite visus dvigarsius; dvibalsius; (ne)porinius skaičius.
- Apibraukite visus triskiemenius žodžius; keturskiemenius; penkiaskiemenius, pasirinktame tekste.
- Suraskite 10 raidžių žodį ir iš jo raidžių bandykite sudaryti kuo daugiau naujų žodžių.
- Skaičiuokite nuo 99 garsiai skaičių žemėjimo tvarka, įvardijant tik skaičius dalomus iš 3; iš 6; iš 9.

33. Garsiai deklamuokite. Užtenka tai daryti bent minutę per dieną! Sudėtingo teksto skaitymas garsiai stimuliuoja smegenų dalį, atsakingą už mąstymo greitį. Bent jau taip tvirtina japonų neurologijos profesorius Ryuta Kawashima. Deklamavimą derinant su skaičiavimo mintimis pratimais galima išvengti senatvei būdingo proto ir atminties silpnėjimo. Beje, tokiems pratimams ne itin tinka laikraštis ar žurnalas. Geriau susiraskite Williamo Shakespeare’o sonetų tomelį ar šiuolaikinės lietuvių poezijos knygą. Anot specialistų, kuo sudėtingesnis tekstas ir kuo raiškiau jį skaitysite, tuo didesnis bus efektas.

34. Miegas. Kas miega ilgai ir ramiai, padeda darbuotis smegenims. Mat jei miegodama dar ir palaimingai sapnuojate, jose tuo metu vyksta didelis sujudimas – per dieną sukaupta naudinga informacija keliauja iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, kur viskas tarsi sudėliojama į „lentynėles“. Beje, nėra skirtumo, miegosite šešias ar devynias valandas, – juk kiekvienas organizmas reikalauja nevienodos poilsio trukmės. Svarbiausia, kad iš ryto jaustumėtės pailsėjęs. Jei šio pojūčio nepatiriate, stenkitės bet kokia kaina pailginti miegui skirtą laiką.

35. Šalin televizorių! Anot specialistų, geriausia Alzheimerio ligos profilaktika – jau šiandien išnešti televizorių į tamsųjį kambarį ir užuot „meditavus“ prie žydrųjų ekranų, skaityti knygas, lankyti teatrus ar parodas. Kiekviena prie jo praleista valanda gerokai padidina riziką susirgti šia liga. O juk ir taip per televizija beveik nieko gero neparodo...

36. Kvėpuokite giliai. Tai vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių pratimų. Gilaus kvėpavimo metu organizmas atsipalaiduoja, o į smegenis pradeda patekti daugiau deguonies. Smegenų veiklą taip pat efektyviai gerina ir atsipalaidavimas, ir didelis deguonies kiekis kraujyje. Beje, kvėpuoti reikia tik per nosį. Teisingai atsipalaiduoti ir giliai kvėpuoti galima išmokti pasitelkus meditaciją.

37. Sėdėkite tiesiai ir užsičiaupkite. Tokia poza leis jums sutelkti dėmesį ir mąstyti „sveikiau“. Paeksperimentuokite: iš pradžių mintinai išspręskite kokį nors matematikos uždavinį sėdėdami ant kėdės susikūprinę ir išsižioję, o vėliau – išsitiesę ir užsičiaupę. Iškart pastebėsite skirtumą.

Tad taip ir pabaigiame šį smegenų sporto planą.. Stenkitės gyvenimui suteikti daugiau įvairovės. Aktyvus, naujų pojūčių ir emocijų kupinas gyvenimas neleis jums nuobodžiauti ir išsaugos proto aštrumą daugelį metų. Svarbiausia, kad pasirinktas būdas būtų malonus tiek širdžiai, tiek protui!