Motyvacija

Ikigai gyvenimo prasmės konceptas

Ikigai gyvenimo prasmės konceptas

Dėl ko jūs keliatės ryte iš lovos? Dėl ko gyvenate? Vien tik bandymas atsakyti į šį klausimą, gali reikalauti tiek daug pastangų, jog galime taip ir neatrasti savy jėgų kaip į jį atsakyti. Kai kurie randa atsakymą greitai, kiti ieško visą gyvenimą, vis dėl to, nesvarbu kiek laiko truks atradimas, svarbiausia yra pati kelionė – pasiimkite iš jos viską.Šį kartą, pasidalinsime japonų konceptu nusakančiu kaip turėtumėte suderinti savo gyvenimą, jog būtume laimingi. Šis konceptas yra vadinamas Ikigai

Kaip nustoti buvus tinginiu – sprendimai ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu

Kaip nustoti buvus tinginiu – sprendimai ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu

Visų pirma, laikas pradėti griauti mitus kuriuos pasąmoniškai susikuria žmonės nuolatos galvodami apie efektyvumą. Tas mitas yra: „Visuomet privalau elgtis efektyviai, siekti savo tikslų ir su tuo dirbti“. Iš tiesų, viskas gerai, kai retkarčiais jaučiamės aptingę ir dieną ar dvi nieko neveikiame. Tačiau problema atsiranda kai jaučiamės aptingę nuolatos t.y. ilguoju laikotarpiu.

15 žingsnių kaip išsikelti prioritetus vedančius į sėkmę – tavo legendos gyvenimas

15 žingsnių kaip išsikelti prioritetus vedančius į sėkmę – tavo legendos gyvenimas

Gyvenimo tikslai mus įkvepia, jie suteikia mūsų veiksmams prasmės, kuri savo ruožtu suteikia mums džiaugsmo, pasitenkinimu savimi ir gyvenimu bei savirealizacija. Iš tiesų, kai neturi aiškių tikslų, įvairūs saviugdos patarimai ir pamokos, tampa nieko vertos – nes visa tai tik įrankis, kuris jums turi padėti būti laimingesniais ir geresniais, tačiau kai neturime gyvenimo tikslų, mes niekuomet iš tikrųjų negalėsime būti laimingi ir pasiekę gyvenimo pilnatvę.

27 Klausimai kurie įžiebs tavyje kibirkštį

27 Klausimai kurie įžiebs tavyje kibirkštį

Šį kartą pristatome 27 Klausimus, kurie įžiebs jumyse ugnį. Šie klausimai, padės jums atsakyti, ko iš tiesų trokštate,  įkvėps jus atrasti, kokios veiklos ar užsiėmimai bei tikslai teikia jums daugiausia džiaugsmo ir kurie derėtų vystyti ir vykdyti kaip prioritetus. Taip pat atsakant į šiuos klausimus kils daugybė kitų pastebėjimų apie save, kurie taps jums vertinga informacija ateityje sprendžiant kaip iš tiesų jūs norėtume pasielgti.

Kaip paskatinti save veikti, kai trūksta motyvacijos?

 

Štai ant stalo guli numestas ir seniai pamirštas darbas, kurio deadline’as nenumaldomai artėja. Taip pat prisimeni draugą, paprašiusį padaryti paslaugą. O minčiai vejant mintį, kalendorius tau atsiunčia priminimą, jog turi svarbų susitikimą savaitės pabaigoje.

 

Tik įsivaizduok, kaip palengvėtų, jei išeitų įgyvendinti visus numatytus planus laiku, kuriems atlikti trūksta ne tik noro, bet ir motyvacijos. Ir jei viskas pavyktų, esu įsitikinęs, jog tai suteiktų ramybės ir laisvės pojūtį.

 

Gera žinia visiems – yra galimybė sėkmingai atlikti darbus, pasitelkiant tinkamą strategiją. Ne tokia gera – nėra universalaus plano, kuris tiktų kiekvienam. Dažniausiai strategijos pasirinkimas priklauso nuo asmeninių priežasčių, kliudančių produktyviam veiklos planavimo vystymuisi.

 

Štai vienų populiariausių dingsčių analizės ir patarimai, kaip elgtis vienu ar kitu atveju:

 

1.     Atidėliojate planus, nes bijote suklysti. Sprendimas:  Galvokite apie tai, ko išvengtumėte atlikę darbą laiku.

 

Kaip į gyvenimą, taip ir į užduotis galime pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Įvykdyta idėja gali turėti kokią nors pridėtinę vertę, pavyzdžiui pasistūmėjimą asmeninėje ar profesinėje srityse. Kitaip tariant, tai kokių nors asmeninių iššūkių įveikimas, gaunant dvasinę ar materialinę naudą. Psichologai tai įvardija kaip „Promotion focus“. Tyrimai rodo, kad žmogus, mąstantis apie pasipelnymą iš esamos situacijos, save motyvuoja.

 

Tačiau ką daryti tiems, kuriuos iškart sukausto baimė, o nerimas ir dvejonės išsunkia paskutines jėgas?

 

Visų pirma, nerimą ir baimę naudoti kaip išlikimui būtiną instinktą, kuris sutelktų mus į vienintelį tikslą – išvengti blogiausio. Į kiekvieną idėją, kiekvieną išsikeltą uždavinį, žiūrėti kaip į išsigelbėjimo raktą nuo nesėkmingų patirčių. Primityviausias pavyzdys: užduoties atlikimas laiku, taip išvengiant ne tik savęs nuvertinimo, nesutarimo su bendradarbiais, bet ir darbo praradimo. Kitas pavyzdys būtų reguliarus mankštinimasis ir sveika mityba. Pradėjus reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis, galime išvengti įvairių sveikatos problemų. Ir toks mąstymas sutelkia mus į veikimą – užduoties įgyvendinimą.

 

Taip pat gali padėti ir stengimasis įsivaizduoti dalykus kuo aiškiau, iškeliant sau klausimus:

 

·       Kaip jaustumėtės, kokius potyrius išgyventumėte ir kaip pasikeistumėte jūs ir jus supanti aplinka, jei neatliktumėte jums paskirto darbo?

·       Kaip jaustumėtės, kokius potyrius išgyventumėte ir kaip pasikeistumėte jūs ir jus supanti aplinka, jei atliktumėte jums paskirtą darbą?

 

Atsakę į juos, turėtumėte aiškiau suprasti, kaip jaustumėtės vienu ar kitu atveju. Dažniausiai, tiek negatyvus jausmas, tiek teigiamas - sustiprėja. Tačiau siekiant efektyvesnio rezultato, situaciją reikėtų aprašyti kuo smulkiau: detalės padeda susidaryti tikslesnį įspūdį apie esamą situaciją, taip sustiprinant motyvaciją veikti.

 

Taip pat šis metodas tinka norint save ”užmotyvuoti”.

 

2.     Atidėliojate darbą, nes nėra nuotaikos. Sprendimas: just do it!

 

Oliver Burkeman, britų žurnalistas, knygoje “The Antidote: Happiness for People Who Can’t Stand Positive Thinking” teigia, jog žmonės vis dažniau sau ir kitiems kartoja, kaip jiems nepavyksta išlipti iš lovos anksčiau ar negali prisiversti sportuoti. Tačiau tai, ką jie iš tiesų nori pasakyti yra: “Mums neišeina prisiversti daryti dalykus, kurių nenorime”. Iš esmės, juk mūsų niekas nelaiko pririšęs prie lovos - nors tokiu atveju galėtumėme vėluoti į darbą ar paskaitas kelias valandas, visai nesukdami galvos, kokį įtikinamesnį pasiteisinimą šįkart sugalvojus –, o kultūristai nesiunčia grasinančių žinučių, jei nepadarome kelių pratimų, stiprinančių pilvo raumenis. Tad fiziškai atlikti užduotis mums niekas netrukdo, vadinasi, trukdo mūsų psichologinė būsena, nuotaikos nebuvimas. Ir šiuo atveju Oliver’is Burkeman’as kvestionuoja: „Kas iš viso sakė, kad mes turime laukti, kol mūsų nuotaika pasitaisys, jog galėtumėme viską imti ir padaryti”?

 

Gerai pagalvojus, kažkuriuo gyvenimo momentu, sąmoningai ar ne, mes visi buvome pasidavę idėjai, kuri reikalauja vidinio pakylėjimo, jog darbas būtų atliktas. Ir ne paslaptis, jog turint noro ir būnant geros nuotaikos mes daug mieliau imamės veiklos. Tačiau ką daryti, jei nei noras, nei nuotaika neatsiranda?

 

Vieni pasiūlytų apsidairyti aplink ir pažvelgti, kiek daug yra knygynų, kurių lentynos lūžta nuo literatūros, skleidžiančios idėjas apie sėkmę, kurią pasiektumėme tik nemėgstamą veiklą pakeitę į teikiančią malonumą.

 

O ką daryti tiems, kurie negali visko imti ir numesti?

 

Tikriausiai ne kartą esate girdėję vyrą, vis kartojantį „Just do it!” žodžius. Šio frazeologizmo filosofija yra labai paprasta: mums nebūtina nei gerai jaustis, nei žinoti, ko norime iš gyvenimo šią akimirką, jog galėtumėme pradėti veikti. Noras kažką daryti ateina su laiku. Tad nestabdykite savęs ir veikite! Just do it!

 

3.     Atidėliojate užduotis, nes jos jums per daug sudėtingos arba neįdomios.
Sprendimas: vadovaukitės „jeigu-tada“ planavimu.

 

Neretai, norėdami įveikti sunkumus, vadovaujamės valios principu, pavyzdžiui įtikinėjame save ir kitus, jog kitą kartą tikrai padarysime vieną ar kitą dalyką geriau, ar tikrai nepaliksime visko paskutinei minutei. Tačiau nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo. Paprasčiausiai nėra ką atidėlioti.

 

Pasak vokiečių filosofo Schopenhauer’io, mes neturime tiek daug valios, kaip kad galvojame turintys. Tyrimai atskleidė, kad žmonės yra linkę pervertinti savo galimybes. Iš tiesų, mūsų protas būna jau iš ankščiau nusprendęs, ką veiksime ir ko trokšime. Pavyzdžiui norite pradėti sportuoti, tačiau niekaip neišeina. Kas vyksta? Čia prikiša nagus pasąmonė su išankstinėmis savo nuostatomis: „Ai, į sporto salę visada spėsiu nueiti, dabar yra svarbesnių dalykų“. Ir sporto salė yra iškart prilyginama nuovargiui, prakaitui, daug fizinės jėgos reikalaujančiam darbui. Ir nenorėdami patirti nuovargio, kad ir kaip norėtumėme nepriekaištingų kūno linijų, mes taip ir nenueinam į sporto salę, ir nepradedame judėti.

 

Tad padarykime sau paslaugą ir priimkime faktą, kad ne viskas priklauso nuo mūsų, net valia. Ir pagelbėkime sau su “jeigu-tada” planavimu.

 

Jeigu-tada“ – metodas, kuris padeda labiau pasitikėti savo jėgomis:

 

1)     Tai konkrečių sąlygų nustatymas, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, taip sumažinant vietos interpretacijoms ir abejonėms. Mes tarsi įtikiname save, jog galime kontroliuoti mus supančia aplinką.

2)     Tai pasitikėjimo savimi skatinimas – darbo eiga suteikia mums aiškumo, taip sumažindama nerimo jausmą dėl galimos nesėkmės. Ir visos neigiamos mintys virsta pozityviomis: „Aš galiu su tuo susitvarkyti“, „Man nebaisus toks nuovargis“.

 

„Jeigu-tada“ planavimas (pavyzdys):

 

Jeigu pavyktų darbą atlikti greičiau, liktų laiko, kurį galėčiau išnaudoti pokalbiui su Tadu.

Jeigu rytoj ryte pavyktų pabėgioti, galėčiau visus darbus atlikti ankščiau ir nesusivėlinti vakare. Taip išsimiegočiau, būčiau pailsėję ir žvalus! Ir galėčiau iš ryto vėl išeiti pabėgioti.

 Jeigu norėčiau pradėti sportuoti, visų pirma, turėčiau patikrinti, kuriomis savaitės dienomis galėčiau skirti daugiau laiko sportui. Vėliau pasidaryčiau dienotvarkę ir griežtą planą, kurio galėčiau laikytis. Žinoma, neužmirškim poilsio!

 

Šis planavimas bus efektyvus tol, kol jis bus:

  Realus ir konkretus – numatyti aiškūs žingsniai. Išsikelti realūs tikslai.
 Deadline’as – tikslas turi turėti numatytą užduoties atlikimo terminą.

 

Iš anksto suplanavę savo laiką ir darbus paskirstę pagal prioritetus, sumažiname dvejonių ir atidėliojimų galimybes. Ir būtent „Jeigu-tada“ planavimas sumažina visas tas dvejones iš anksto suplanuojant veiksmo strategiją.

 

Suprantu, jog šie patarimai apie nesėkmes, jausmų nustūmimą į antrą planą, pasinėrimą į kruopštų planavimą, nėra tokie patrauklūs, kaip kad būtų rašoma apie savo svajonių įgyvendinimą. Tačiau jie yra konkretūs ir aiškūs, ir svarbiausia – veiksmingi.

 

Just do it!

 

Motyvacija kiekvienam rytui.

Dažnai gyvenime būna epizodai, kuomet kiekvieną rytą keliesi panašiu laiku, rengiesi taip pat kaip ir vakar pavalgęs įprastų pusryčiu(jei spėji) susiruoši į tą patį darbą. Ta rutina karts nuo karto visus aplanko.Tačiau iš jos išsikapanoti tereikia motyvacijos ir šiek tiek komforto zonos peržengimo. Vienas iš efektyviausių būdų įsikvėpti motyvacijos - paklausti savęs klausimų, kurie išblaško tave iš rutinos ir motyvuoja daryti tai kas tave veža.

Už ką esu dėkingas? – Jau kurį laiką žiūriu sėkmingų žmonių įpročius. Klausimus kuriuos jie sau užduoda yra tiesiogiai ieško už ką yra dėkingi. Realiai kiekvienas turime kam būti dėkingi, keisčiausia tai, jog dėkodami už įvairius dalykus kaip pusryčius, santykius, šeimą ir visą kitą kam esi dėkingas, jautiesi kur kas laimingesnis savo gyvenimu. Pradėkite savo rytą praktikuodami dėkingumą bent kelias akimirkas.

Ką turiu nuveikti šiandien? – Kiekvieno galvoje idėjos ką reikia nuveikti šiandien. Tai gali būti pirkiniai, darbas ir kiti dalykai, tačiau klausk savęs ką tikrai turi nuveikti, tai ką tu atidėlioji pastoviai. Susidorodami su ilgai vilkintomis problemomis, būsime laisvesni, galėsime greičiau atlikti tai ką iš tikro norime.

Ar man patinka ką aš darau? – Steve Jobs savo garsioje Stanfordo kalboje tarė: - Kiekvieną rytą pažvelgęs į veidrodį aš paklausdavau savęs ar tai ką darau man patinka? Kuomet atsakymas per ilgai būdavo ne, aš žinojau, jog buvo laikas keistis. 
Kartais darydami dalykus per ilgai nepastebime, kol jie tampa tiesiog paprasčiausiu įpročiu. Tai gali būti darbas, žalingas įprotis, bet kas kas griežia nervus. Klausk savęs ir ieškok geresnio atsakymo, jei pastarasis nepatinka. Gyvenimas per trumpas daryti tai kas tau nepatinka.

Ką šiandien daryčiau, jeigu būčiau nesustabdomas? – Viena iš didžiausių baimių yra daryti kažką naujo ir peržengti save. Tik peržengdami komforto zoną mes sugebame tobulėti. Šis klausimas sau yra motyvacinis, visualinis ir norus išpildantis. Sportininkai tiki savo pergalėmis ir įsivaizduoja, jog gaus auksą dar prieš pačias varžybas. Visa tai duoda pasitikėjimo ir motyvacijos pasiekti savo tikslų.

Kaip šiandien patobulėsiu? – Nereikia per viena dieną pastatyti piramidės, tačiau matyti procesą yra ypatingai svarbu norint išlaikyti puikią motyvaciją statant kelias plytas kasdien vardan tikslo kurio nori pasiekti. 

Pradėk savo dieną klausdamas savęs ir ilgainiui sužinosi atsakymus, turėdamas pakankamai energijos ir motyvacijos nuveikti savo svarbius darbus. Praktikuok dėkingumą, džiaukis kas tave supa ir ką turi. Galiausiai kas kart klausdami savęs, mūsų smegenys pradeda ieškoti galimybių kaip surasti sprendimą arba tiesiog pastebėti situacijas kurios gali padėti nuveikti tavo svarbiausius tikslus, norus ir pasiekimus. Sėkmes!