Atidėliojimas

Kaip paskatinti save veikti, kai trūksta motyvacijos?

 

Štai ant stalo guli numestas ir seniai pamirštas darbas, kurio deadline’as nenumaldomai artėja. Taip pat prisimeni draugą, paprašiusį padaryti paslaugą. O minčiai vejant mintį, kalendorius tau atsiunčia priminimą, jog turi svarbų susitikimą savaitės pabaigoje.

 

Tik įsivaizduok, kaip palengvėtų, jei išeitų įgyvendinti visus numatytus planus laiku, kuriems atlikti trūksta ne tik noro, bet ir motyvacijos. Ir jei viskas pavyktų, esu įsitikinęs, jog tai suteiktų ramybės ir laisvės pojūtį.

 

Gera žinia visiems – yra galimybė sėkmingai atlikti darbus, pasitelkiant tinkamą strategiją. Ne tokia gera – nėra universalaus plano, kuris tiktų kiekvienam. Dažniausiai strategijos pasirinkimas priklauso nuo asmeninių priežasčių, kliudančių produktyviam veiklos planavimo vystymuisi.

 

Štai vienų populiariausių dingsčių analizės ir patarimai, kaip elgtis vienu ar kitu atveju:

 

1.     Atidėliojate planus, nes bijote suklysti. Sprendimas:  Galvokite apie tai, ko išvengtumėte atlikę darbą laiku.

 

Kaip į gyvenimą, taip ir į užduotis galime pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Įvykdyta idėja gali turėti kokią nors pridėtinę vertę, pavyzdžiui pasistūmėjimą asmeninėje ar profesinėje srityse. Kitaip tariant, tai kokių nors asmeninių iššūkių įveikimas, gaunant dvasinę ar materialinę naudą. Psichologai tai įvardija kaip „Promotion focus“. Tyrimai rodo, kad žmogus, mąstantis apie pasipelnymą iš esamos situacijos, save motyvuoja.

 

Tačiau ką daryti tiems, kuriuos iškart sukausto baimė, o nerimas ir dvejonės išsunkia paskutines jėgas?

 

Visų pirma, nerimą ir baimę naudoti kaip išlikimui būtiną instinktą, kuris sutelktų mus į vienintelį tikslą – išvengti blogiausio. Į kiekvieną idėją, kiekvieną išsikeltą uždavinį, žiūrėti kaip į išsigelbėjimo raktą nuo nesėkmingų patirčių. Primityviausias pavyzdys: užduoties atlikimas laiku, taip išvengiant ne tik savęs nuvertinimo, nesutarimo su bendradarbiais, bet ir darbo praradimo. Kitas pavyzdys būtų reguliarus mankštinimasis ir sveika mityba. Pradėjus reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis, galime išvengti įvairių sveikatos problemų. Ir toks mąstymas sutelkia mus į veikimą – užduoties įgyvendinimą.

 

Taip pat gali padėti ir stengimasis įsivaizduoti dalykus kuo aiškiau, iškeliant sau klausimus:

 

·       Kaip jaustumėtės, kokius potyrius išgyventumėte ir kaip pasikeistumėte jūs ir jus supanti aplinka, jei neatliktumėte jums paskirto darbo?

·       Kaip jaustumėtės, kokius potyrius išgyventumėte ir kaip pasikeistumėte jūs ir jus supanti aplinka, jei atliktumėte jums paskirtą darbą?

 

Atsakę į juos, turėtumėte aiškiau suprasti, kaip jaustumėtės vienu ar kitu atveju. Dažniausiai, tiek negatyvus jausmas, tiek teigiamas - sustiprėja. Tačiau siekiant efektyvesnio rezultato, situaciją reikėtų aprašyti kuo smulkiau: detalės padeda susidaryti tikslesnį įspūdį apie esamą situaciją, taip sustiprinant motyvaciją veikti.

 

Taip pat šis metodas tinka norint save ”užmotyvuoti”.

 

2.     Atidėliojate darbą, nes nėra nuotaikos. Sprendimas: just do it!

 

Oliver Burkeman, britų žurnalistas, knygoje “The Antidote: Happiness for People Who Can’t Stand Positive Thinking” teigia, jog žmonės vis dažniau sau ir kitiems kartoja, kaip jiems nepavyksta išlipti iš lovos anksčiau ar negali prisiversti sportuoti. Tačiau tai, ką jie iš tiesų nori pasakyti yra: “Mums neišeina prisiversti daryti dalykus, kurių nenorime”. Iš esmės, juk mūsų niekas nelaiko pririšęs prie lovos - nors tokiu atveju galėtumėme vėluoti į darbą ar paskaitas kelias valandas, visai nesukdami galvos, kokį įtikinamesnį pasiteisinimą šįkart sugalvojus –, o kultūristai nesiunčia grasinančių žinučių, jei nepadarome kelių pratimų, stiprinančių pilvo raumenis. Tad fiziškai atlikti užduotis mums niekas netrukdo, vadinasi, trukdo mūsų psichologinė būsena, nuotaikos nebuvimas. Ir šiuo atveju Oliver’is Burkeman’as kvestionuoja: „Kas iš viso sakė, kad mes turime laukti, kol mūsų nuotaika pasitaisys, jog galėtumėme viską imti ir padaryti”?

 

Gerai pagalvojus, kažkuriuo gyvenimo momentu, sąmoningai ar ne, mes visi buvome pasidavę idėjai, kuri reikalauja vidinio pakylėjimo, jog darbas būtų atliktas. Ir ne paslaptis, jog turint noro ir būnant geros nuotaikos mes daug mieliau imamės veiklos. Tačiau ką daryti, jei nei noras, nei nuotaika neatsiranda?

 

Vieni pasiūlytų apsidairyti aplink ir pažvelgti, kiek daug yra knygynų, kurių lentynos lūžta nuo literatūros, skleidžiančios idėjas apie sėkmę, kurią pasiektumėme tik nemėgstamą veiklą pakeitę į teikiančią malonumą.

 

O ką daryti tiems, kurie negali visko imti ir numesti?

 

Tikriausiai ne kartą esate girdėję vyrą, vis kartojantį „Just do it!” žodžius. Šio frazeologizmo filosofija yra labai paprasta: mums nebūtina nei gerai jaustis, nei žinoti, ko norime iš gyvenimo šią akimirką, jog galėtumėme pradėti veikti. Noras kažką daryti ateina su laiku. Tad nestabdykite savęs ir veikite! Just do it!

 

3.     Atidėliojate užduotis, nes jos jums per daug sudėtingos arba neįdomios.
Sprendimas: vadovaukitės „jeigu-tada“ planavimu.

 

Neretai, norėdami įveikti sunkumus, vadovaujamės valios principu, pavyzdžiui įtikinėjame save ir kitus, jog kitą kartą tikrai padarysime vieną ar kitą dalyką geriau, ar tikrai nepaliksime visko paskutinei minutei. Tačiau nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo. Paprasčiausiai nėra ką atidėlioti.

 

Pasak vokiečių filosofo Schopenhauer’io, mes neturime tiek daug valios, kaip kad galvojame turintys. Tyrimai atskleidė, kad žmonės yra linkę pervertinti savo galimybes. Iš tiesų, mūsų protas būna jau iš ankščiau nusprendęs, ką veiksime ir ko trokšime. Pavyzdžiui norite pradėti sportuoti, tačiau niekaip neišeina. Kas vyksta? Čia prikiša nagus pasąmonė su išankstinėmis savo nuostatomis: „Ai, į sporto salę visada spėsiu nueiti, dabar yra svarbesnių dalykų“. Ir sporto salė yra iškart prilyginama nuovargiui, prakaitui, daug fizinės jėgos reikalaujančiam darbui. Ir nenorėdami patirti nuovargio, kad ir kaip norėtumėme nepriekaištingų kūno linijų, mes taip ir nenueinam į sporto salę, ir nepradedame judėti.

 

Tad padarykime sau paslaugą ir priimkime faktą, kad ne viskas priklauso nuo mūsų, net valia. Ir pagelbėkime sau su “jeigu-tada” planavimu.

 

Jeigu-tada“ – metodas, kuris padeda labiau pasitikėti savo jėgomis:

 

1)     Tai konkrečių sąlygų nustatymas, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, taip sumažinant vietos interpretacijoms ir abejonėms. Mes tarsi įtikiname save, jog galime kontroliuoti mus supančia aplinką.

2)     Tai pasitikėjimo savimi skatinimas – darbo eiga suteikia mums aiškumo, taip sumažindama nerimo jausmą dėl galimos nesėkmės. Ir visos neigiamos mintys virsta pozityviomis: „Aš galiu su tuo susitvarkyti“, „Man nebaisus toks nuovargis“.

 

„Jeigu-tada“ planavimas (pavyzdys):

 

Jeigu pavyktų darbą atlikti greičiau, liktų laiko, kurį galėčiau išnaudoti pokalbiui su Tadu.

Jeigu rytoj ryte pavyktų pabėgioti, galėčiau visus darbus atlikti ankščiau ir nesusivėlinti vakare. Taip išsimiegočiau, būčiau pailsėję ir žvalus! Ir galėčiau iš ryto vėl išeiti pabėgioti.

 Jeigu norėčiau pradėti sportuoti, visų pirma, turėčiau patikrinti, kuriomis savaitės dienomis galėčiau skirti daugiau laiko sportui. Vėliau pasidaryčiau dienotvarkę ir griežtą planą, kurio galėčiau laikytis. Žinoma, neužmirškim poilsio!

 

Šis planavimas bus efektyvus tol, kol jis bus:

  Realus ir konkretus – numatyti aiškūs žingsniai. Išsikelti realūs tikslai.
 Deadline’as – tikslas turi turėti numatytą užduoties atlikimo terminą.

 

Iš anksto suplanavę savo laiką ir darbus paskirstę pagal prioritetus, sumažiname dvejonių ir atidėliojimų galimybes. Ir būtent „Jeigu-tada“ planavimas sumažina visas tas dvejones iš anksto suplanuojant veiksmo strategiją.

 

Suprantu, jog šie patarimai apie nesėkmes, jausmų nustūmimą į antrą planą, pasinėrimą į kruopštų planavimą, nėra tokie patrauklūs, kaip kad būtų rašoma apie savo svajonių įgyvendinimą. Tačiau jie yra konkretūs ir aiškūs, ir svarbiausia – veiksmingi.

 

Just do it!