Darbas

Kai nėra valios ugdyti valiai... Kaip tuomet siekti savo tikslų? (Metodika ir mėnesio planas)

Be abejonės, kad galėtume siekti savo svajonių, tikslų, keisti savo mąstymą ir elgseną – mums yra būtina tam tikra mus varanti energija, kuri paverčia mūsų troškimus bei norus veiksmais. Ta energija yra motyvacija, kuri mums mintyse paaiškina kodėl toks ir anoks veiksmas yra mums naudingas bei prasmingas. Tai yra mus vienaip ar kitaip elgtis skatinanti jėga. Tačiau čia slypi ir pavojus – ji ne visuomet veikia mūsų naudai – jeigu mes stengsimės kažko išvengti dėl savo baimių ar prisirišimo, tas vengimas mums pradės būti prasmingas ir labiau motyvuotas pasirinkimas. Pats paprasčiausias pavyzdys yra darbai, kuriuos nukeliame paskutiniai dienai, nes per daug esame prisirišę prie savo komforto ir nenorime iškeisti savo gerą laiką darant ką nors kitko į darbų darymą, kuriuos galima padaryti vėliau.

Už motyvacijos slypi daugybė įvairių mūsų minčių, vertinimų, patirčių, emocijų, nusiteikimų, tikėjimų, lūkesčių, įsipareigojimų, pasaulio ir mūsų vietos jame suvokimas, bei pačių mūsų nuomonė apie mus pačius. Visas šis konstruktas ir yra priežastis, kodėl subrendus žmogui, taip sunku keisti savo elgesį, kodėl būna sunku pradėti daryti ar galvoti kitaip. Dažnai mes būname prisirišę (ar tiesiog suaugę) prie savitos mąstymo sistemos, kuri verčia mus vienaip ar kitaip elgtis, todėl laisvu noru nieko nepavyks pakeisti ir ta reikia suprasti. Kad galėtume keisti užsitvirtinusį nenaudingą mūsų elgesį, mums dažnai reikia elgtis priešingai nei esame įpratę, patirdami diskomfortą, nepasitenkinimą ir skausmą net ir tuomet, kai žinome jog elgiamės teisingai.

Pavyzdžiui, kai antsvorio turintis žmogus pradeda sportuoti, jis susiduria su daugybę sunkumų, kuriuos turi praeiti, kad sėkmingai pakeistų savo elgesį, vedantį jį savo tikslo link. Tai yra svarbu suprasti – sunkumai yra visiškai natūralus procesas, jo nederėtų bijoti ar nuo jo slėptis. Tai, kaip ir savaime aišku, tiesa? Tačiau be galo svarbu tai atsiminti, kodėl? Nes kai keisite savo elgesį ir ateis laikas, kai galvosite jog yra sunku, turite atsiminti: už elgesio stovi labai sudėtingas mąstymo aparatas, todėl jį keisti nėra lengva, o tie sunkumai, kuriuos mes įsivaizduojam patiriantys yra tik tos sąmonės būdas mus apsaugoti nuo pačių savęs. Tai ką mes jau išgyvenimo yra patvirtinta mūsų sąmonės kaip saugus būdas gyventi ir patenkinti mūsų pačių poreikius, o visa kita, tam tikra prasme simbolizuoja pavojų. Mūsų sąmonė gali argumentuoti labai įtikinamai: „Ai, nereikia čia tiek tau sportuoti, tiesiog mylėk save – yra daug apkūnių laimingų žmonių, kodėl negali būti kaip jie“ arba „Tau nebūtina daug mokytis ir dėti pastangas į mokslą, koks skirtumas ką kiti mano, svarbu kad esi laimingas čia ir dabar“. Vis dėl to, tai tik mūsų pačių savigynos procesai, kurie nori apsaugoti mus nuo kokių nors kažkada patirtų traumų, prisirišimų, baimių ar kitų dalykų. Tačiau reikia atminti ir kitą labai svarbų dalyką: ne visos mūsų patirtys, išgyvenimai mintys ar kiti dalykai yra sėkmingi (dauguma turime ir blogų patirčių, kurios mus tik išgąsdina bandyti dar kartą), ne visi iš jų mus padaro geresniais, ne visi iš jų padaro mus stipresniais ir laisvesniais. Dėl visų savo patirčių ir minčių, mes galime jaustis nelaimingi, depresyvūs, bejėgiai ir nevalingi siekti savo svajonių, net nesuprasdami ar nežinodami kodėl. Todėl kai pradedame matyti, kad stovime vietoje, o ne judame pirmyn siekdami savo svajonių ir tikslų, kai jaučiamės mažiau laimingi, nei norėtume, tai yra pats svarbiausias signalas, kad mums reikia keisti savo elgesį.

Taigi, jei perskaitėte iki šios dalies, turėjot aiškiai suprasti, kad prastą elgesį, kuris neleidžia mums judėti savo svajonių link ir neveda mūsų pirmyn – būtina keisti. Būtina, nes mūsų gyvenimo tikslas yra laimė, o laimingi būname tuomet, kai galime save realizuoti, kai turime iššūkius, kuriuos galime įveikti, sunkumus, kuriuos galime pereiti, pamokas, kurias galime išmokti vardan to, kas įgyvendintumėme savo svajones ir tikslus, bei pripildytume savo gyvenimą įvairiais potyriais ir taptume turtingi savo vidumi, kad realizuotumėte save, o svarbiausia, kad būtumėte apsuptas kitų žmonių, kurie jus vertina ir myli. Todėl palaikome idėją, jog svarbiausia galvojant apie mūsų veiksmų priežastis yra tai, ar dabartinis mūsų elgesys veda mus į priekį ar ne. Todėl, kai kils kokių nors abejonių, nepasitikint savo veiksmais, visuomet užduokite sau klausimą „Ar tai veda mane į priekį? Ar aš judu savo svajonių ir tikslų link?“ ir tada taps aišku, kad su nepasitenkinimu, blogomis mintimis, liūdesiu reikės susidoroti ir daryti taip, kaip sako širdis. Just do it!”,

tiesa? Ne visai...

Kad galėtume elgtis prieš mūsų pačių norus ir impulsus, mums yra reikalinga valia. Valia, tai gebėjimas sąmoningai save valdyti, nepaisant to kaip mes jaučiamės ar kaip galvojame. Blogiausia, kad ne visi turi vienodus jos resursus. Todėl vienas, galės paimti ir mesti rūkyt ar vartoti alkoholį, o kitas gali metų metus vargti ir galiausiai vis tiek nesugebėti to padaryti. Šioje situacijoje, pakankamai svarbų vaidmenį lemia ir žmogaus požiūrio platumas: kuo daugiau žinių jis turės ir lankstesnės nuomonės jis bus, tuo lengviau jam taps visa tai keisti, nes nebus didelio prisirišimo prie konkrečių idėjų ar minčių. Todėl dauguma tobulėjimo ir filosofijos minčių teigia apie knygų ir žinių naudą pačiam žmogui. Vienas iš dalykų, kuriuos reikėtų daryti sėkmės siekiančiam žmogui, nesvarbu, patiria jis sunkumų ar ne – nuolatos šviestis ir platinti savo pasaulėžiūrą.

Taip pat yra ir tokių atvejų, kad kai kuriems žmonės, bandymas save keisti, tik dar labiau juos verčia jaustis nelaimingesniais ir prastesniais, nes vienaip ar kitaip jie sau sąmoningai, arba ne, pradeda sakyti „Matai, taip ir sakiau, kad nepavyks, nes tu esi silpnas, prastas ir šiaip nevykėlis. Neapgaudinėk savęs ir nebūk tuo kuo nesi“. Tai yra dėl pernelyg mažos savivertės ir pasitikėjimo savimi, kuri, dažniausiai, yra dėl įvairių praeities traumų ar skaudžių išgyvenimų atsiradusi problema. Taigi, dažnai mums prireikia ne tik valios keistis, bet ir savivertės, jog galėtume pradėti tikėti savimi ir savo sėkme. Laimei, kad ir kas mus sukūrė – padirbėjo puikiai – visais atvejais mes galime keisti savo elgesį ir mums yra sudarytos visos sąlygos įgaunant jėgų ir valios jį keičiant. Todėl, po visos šios ilgos įžangos pristatome: kaip išsiugdyt valią, kai net nėra valios siekti savo tikslų.

1) ŽINGSNIS: situacijos, kurioje esate supratimas. Tai yra visa ta įžanga, kurią perskaitėte aukščiau. Viso šio žingsnio esmė yra suvokti, kad pokytis yra būtinas ir ne vien tik todėl, kad jaučiatės blogai, esate nelaimingi ir negalite taip gyventi ilgiau. Svarbiausia yra suvokti, kad jūsų pareiga yra būti laimingu, siekti savo svajonių ir būti pačiu geriausiu, kokiu tik save įsivaizduojate. Tai yra jūsų pasirinkimas kiek ir kaip tokiais tapsite, todėl neturėtumėte save nuo to stabdyti. Kai pradedate jausti, kad kažkas yra ne taip, bei pradedate jausti daugiau žalos, nei naudos savo gyvenime, tai yra signalas, kad jūs nebejudate pirmyn ir atėjo laikas keistis. Jeigu suvoksite, apie pokyčio svarbą, jūs jau būsite žengę pirmąjį žingsnį. Šio žingsnio paskirtis, nuolat priminti sau, dėl ko visa tai pradėjot, kuo jūs tikite, koks tikslas už visų jūsų veiksmų.

 

 

2) ŽINGSNIS: identifikuoti konkrečia problemą.

Savivertė

 Tai yra pakankamai sudėtingas uždavinys, tačiau tuo pat metu labai svarbus. Jeigu manote, kad jums trūksta pasitikėjimo savimi, pradėkite nuo šių klausimų, kuriuos galite pritaikyti bet kokiai kitai problemai aiškinant savo elgesį:

·       Kai prisimeni savo nepasitikėjimą savimi, kokie pirmi prisiminimai iškyla? Pavyzdžiui nepasitikėjimas savimi pasimatymuose

·       Kas konkrečiai toje situacijoje kelia nepasitikėjimą savimi? Pavyzdžiui, nepasitikėjimą savimi eiti į pasimatymus gali reikšti nepasitenkinimas išvaizda, baimė būti atmestam, nepatogumo jausmas neturint apie ką kalbėti ir t.t.

·       Kaip tos problemos priverčia tave jaustis?

Šie 3 primityvių klausimų atsakymai, mums suteikia daug prasmingos informacijos apie mūsų problemą, su kuria galėsime dirbti. Iš pat pradžių, tai mums atskleidžia, kad nėra viskas blogai (pats pasimatymas), tačiau kažkokia konkreti priežastis, kuri padaro tą situaciją nemalonią (nepasitenkinimas savo išvaizda). Taigi, iš to kyla pirmoji mūsų išvada, kad joks veiksmas ar procesas nėra pats savaime baisus, pavojingas ar blogas, dažniausiai jis tampa toks, dėl kažkokios priežasties.

Tolimesnis atsakymas mums parodo, kad už tos priežasties esame mes patys: tai mes padarome iš to problemą. Jeigu mes save laikome nepatraukliais, kai neįmanoma objektyviai paskirstyti gražius nuo negražių ir net neįmanoma paaiškinti grožio apibrėžimo, kad visi suprastų ir niekas dėl to nesiginčytų, kaip kad 2+2=4, natūralu, kad visa tai kyla ne iš išorės, bet iš vidaus. Mes patys pasirenkame kuo tikėti, o kuo ne. Todėl šitas klausimas mus priveda prie kitos išvados: kad iš tiesų mes tik laikome save nepatraukliais ir dėl to jaučiamės tokie esą, nes patys taip nusprendėme. Prisiminkime, yra daugybė istorijų, kuomet ilgą laiką save laikę nepatraukliais, žmonės pradeda pamilti save tokius, kokie yra ir dėl to atranda savo gyvenimo meilę. Nesate tokių girdėję? Galite tuomet susipažinti su   Nick Vujicic istorija. Taigi, atsakydami į paskutinį klausimą, mes atrandame tikslą, kurio turėsime siekti, pavyzdžio variantu, tai būtų išmokti mylėti savo išvaizdą, kad ir kokia ji būtų. Taip pat tai gali būti išmokti tikėti savo sėkme, laikyti savo gyvenimą sėkmingą, net ir tuomet kai nesiseka ir t.t.

Valia

Tuo tarpu valiai nustatyti, naudojame šiuos klausimus:

·       Koks tavo elgesys tave verčia jaustis nemaloniai? (pvz.: rūkymas)

·       Kas konkrečiai, tame elgesy tave verčia jaustis nemaloniai? (pvz.: „Kad nesugebu laikytis savo žodžio nerūkyt“ arba „Nesugebu draugams pasiūlius pasakyti NE“, arba „Vos tik pajaučiu stresą, iš karto griebiuosi lengviausios išeities“ ir t.t.)

Šia klausimų atsakymai parodo mums, konkrečią problemą ir sritį, kurią mes norime spręsti ir į kurios sprendimą susitelksime, o jos išsprendimas bus mūsų ilgalaikis tikslas ir vertinimo matas – pavyko mums ar ne.

Taip pat, valiai ugdyti naudinga suvokti savo tikslus, vertybes ir save. Todėl jei dar nežinote savo gyvenimo tikslų, laukite tolimesnių straipsnių kaip tai atrasti ir perskaityti praeitą straipsnį „27 klausimai, kurie įžiebs tavyje kibirkštį“.
 

3) ŽINGSNIS: praktika. Tai yra sunkiausia dalis keičiant savo elgesį, kuri gali užtrukti nuo 1 mėnesio net iki metų ar ilgiau. Viskas priklausys, nuo to, kiek laiko ar pastangų į tai įdėsite.

Pratimai valiai ugdyti:

·       Meditacija. Jei šis pratimas nebūtų toks veiksmingas ugdyti valią, būdamas toks senas, jis jau seniai būtų pamirštas. Jūsų meditacijos esmė yra ramiai atsisėsti jums patogioje pozoje, ir pasistengti 5-10min. apie nieką negalvoti ir stengtis pagauti savo mintis, kai jos blaškosi bei sudrausminti jas apie nieką negalvojant. Šis pratimas leis jums išmokti valdyti savo dėmesį ir nepasiduoti impulsams, kurios kaip mintys vis kur nors klajos, primins jums matyta linksmą filmuką ar dienos prisiminimą. Jūsų užduotis tuomet, nepaisant viso to, išmokti daryti 1 užduotį  - sufokusuoti savo dėmesį į negalvojimą.

·       Kvėpavimas. Dažniausiai šis pratimas yra daromas kartu su meditacija, kai visas dėmesys yra sutelkiamas į kvėpimą ir tokiu būdu palengvina negalvojimo procesą. Tačiau šis pratimas taip pat veiksmingas stresinėse situacijose, kuomet mums reikia nugalėti nenaudingus impulsus ir reikalinga minutėlei sugrįžtant į save ir pasielgti taip kaip mes iš tiesų norime. Kaip tai reikėtų daryti? Vienas iš veiksmingų pratimų vadinamas „4-7-8“, kai 4 sekundes mes įkvepiame per nosį, 7 sekundes laikome įkvepią orą, o per 8 sekundes lėtai iškvepiame per burną. Tai kartojant, taip pat stengiamės apie nieką negalvoti ir sutelkti dėmesį tik į kvėpavimą. Tai leis mums, bet kur esant nusiraminti ir įsiklausyti į savo širdies balsą, kaip iš tiesų norime pasielgti.

·       Sportas. Sportas, tai dar viena užtikrintas būdas kaip įgauti valios. Dauguma sportininkų, kultūristų pasižymi pakankamai stipria valia, kuri juos įgalina siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tačiau jums nebūtina kasdiena keltis 6h ryto ir nubėgti po 3km, o po to eiti daryti atsilenkimų ir atsispaudimų. Žinoma, nors tai ir prisidėtų, prie jūsų sveikatos reikia atminti, kad dabar jūs esate valios ugdymo etape, todėl nederėtų multitaskinti ir tuo pat metu siekti geros sportinės savijautos. Geriau padaryti vieną dalyką puikiai, negu daugybę vidutiniškai. Jūsų tikslas – lengva mankšta, kurią atliktumėte kasdien, kad ir kas tenutiktų. Tai gali būti 20 atsispaudimų ir atsilenkimų, 10min kūno tampymo pratimų ar panašiai. Svarbiausia, kad jūs įprastumėte dėl fizinio diskomforto.

·       Askezė. Tai yra griežtesnė gyvensena atsisakant tam tikrų malonumų, pvz.: savaitei atsisakyti cukraus, praustis tik po šaltu vandeniu, savaitę nevalgyt nesveiko maisto arba maitintis tik vegetariškai. Šie maži savaitės ilgio (nors gali būt ir ilgesni) mus kaip mažos pergalės ir iššūkiai, kurie ugdys jūsų valią, nes reikės atsisakyti kažko svarbaus. Tačiau primenu, kad tai yra tik jūsų mokymų dalis, o ne pats tikslas. Todėl jei nepavyks savaitę nevalgyti nutelos arba negerti kavos iš VeroCafe, nenusiminkite – jūs tik mokinatės.

·       Savimotyvacija. Šio pratimo metu, tampa aktualūs jūsų valios ugdymo tikslai, t.y. kaip norite elgtis. Jeigu jūsų tikslas buvo išmokti pasakyti siūlomai cigaretei NE, tuomet jūsų savimotyvacija skambės taip: „Aš galiu pasakyti tabakui ne“, „Aš galiu pasakyti tabakui ne“,Aš galiu...“ ir taip toliau. Šis savimotyvacijos procesas turėtų tęstis 5 minutes. Šios užduoties tikslas yra įtikinti savo sąmonę, kas jums yra svarbiausia tarp visų tų minčių ir leisti jūsų pasąmonei lengviau priimti tinkamus sprendimus, kai patys to negalvojate. Savimotyciją naudinga atlikti rytais, kuomet pradedame dieną, bandydami sau priminti, KAD MES GALIME pasielgti teisingai, kad padrąsintume ir palaikytume save elgtis taip kaip mes iš tiesų norime, o ko norime mes suprantame, nes tai išsiaiškinome 1 žingsnyje.

·       Sėkmingų vaizdinių konstravimas. Šis užduotis labai panaši, su savimotyvacijos, tačiau jos esmė kiek kitokia. Jeigu su pirmąja, mes labiau save drąsinome pasielgti teisingai, tai šioje, mes labiau skatiname save pasitikėti savimi. Užduoties tikslas: 5 minutes, nuolatos galvoti kaip iškyla su valios problema iškilusi situacija, su kuria mes susitvarkome. Kitaip tariant, tai tarsi sėkmės istorijos, kurias mes nuolatos sau pasakojame mintyse, kad save įkvėptume pvz.: „Kai kitą kartą būsiu su Karoliu ir jis mane pasikvies eiti parūkyt, aš nusijuoksiu ir pasakysiu kad bandau mesti“. LABAI SVARBU: kad šiuo etapu nereikia kreipti dėmesio į jūsų realias nesėkmes, IŠ KARTO pakeisti savo elgesį nėra jūsų tikslas – jūs tik mokinatės ir ruošiatės tam, kad galėtume pasiekti savo tikslų neklysdami. Ir nors jūs turėtume siekti visuomet pasielgti teisingai, nesėkmės atveju neturėtume save nuvertinti kaip nesėkmingo ar nevykėlio „Kitą kartą, pasielgsiu geriau“ turėtų tapti jūsų moto.

Pratimai pasitikėjimui savimi:

·       Savimotyvacija. Taip, tai tas pats pratimas, kurį darysite su valia, tačiau šį kartą, jūs mintyse 5 minutėm kartosite padrąsinančius dalykus apie save, kuriuos išsikėlėte 2 žingsnio 3 klausime. Jeigu jūsų problema buvo ta, kad jūs sau esate nepatrauklus ir todėl nuvertinate save pasimatymuose, jūsų tikslas bus sakyti tai, kas leistų jums labiau pamilti save, pvz.: „Aš myliu save toks koks aš esu“, arba „Visi žmonės yra skirtingi ir visi turi trūkumų, todėl tai manęs nepadaro blogesniu nei kas kitas“ arba „Aš esu vertas tikros meilės, tačiau ją kuria mano vidus, o ne išorė“ ir t.t.

·       Sėkmingų vaizdinių konstravimas. Tai ta pati užduotis, kurią naudosite ir su valios ugdymu, tačiau šį kartą, jūs 5 minutes mintys įsivaizduosite sėkmingus įvykius, kurių metu jūsų pasitikėjimas savimi, jums atneša laimę pvz..: „Kai kas nors pagiria tavo pasitikėjimą ir nekompleksavimą savimi ir pasako tai, kad tai žavi tavo savybė“ arba „Kai pasitikėjimas ir savęs mylėjimas, padaro tave laimingesnį, linksmesnį ir pradedi atrasti vis naujų draugų“ arba „Galiausiai įsivaizduoji sėkmingą savo pasimatymą, kurio metu tu būni savimi pastikintis, nekompleksuoji iš savo trūkumų, tačiau kaip tik juos akcentuoji ir pasijuoki, parodydamas savo subrendimą, kurį kita pusė supranta ir vertina“ ir t.t. Šio pratimo esmė, tai yra pozityvaus tikėjimo savimi ugdymas. LABAI SVARBU: tai vis dar yra mokymas, kai jūsų lūkesčiai nepasiteisins, tai nereiškia, kad turėtumėte nustoti tai daryti – JŪS VIS DAR MOKOTĖS keisti savo elgesį ir tik bandydami, sugebėsite tai padaryti

4 ŽINGSNIS: papildomi patarimai ir priminimai:

·       Kai sunku, visuomet atminkite ką sako jūsų širdis (arba Dievas, jeigu esate tikintis) ir stenkitės klausyti to vidinio balso, kuris jums liepia elgtis teisingai.

·       Visas šias užduotis privalote atlikti kasdien. Tai yra 30-40min kasdien. Tai nėra daug, palyginus su tuo faktu, kad jūs mokinatės tai, kas padės jums susikurti malonesnį gyvenimą.

·       Viso mokinimosi metu, labai svarbu išlaikyti pozityvų tikėjimą savimi bei savo sėkme. Kai atrodo, kad tikėti sėkme yra kvaila, net kai ir vis tiek nesiseka, atminkite:

o   tikslą kurio siekiate (judėti pirmyn ir būti laimingais);

o   kodėl vis dar darote klaidas (dėl savo mąstymo ir suvokimo, kuris valdo jūsų elgesį, o jeigu patiriate sunkumus – einate tinkama linkme);

o   kodėl savo elgesį norite keisti (nes nebenorite patirti X kančių).

·       Atminkite, kad ir kaip nemalonu būtų, jūs siekiate to, kas padarys jus laimingesniais.

·       Jeigu pasieksite savo tikslą, arba ABSOLIUČIAI prarasite savo jėgas jo siekiant, tai JOKIU BŪDU NEREIŠKIA KAD PADARĖTE KLAIDĄ KEISDAMIESI, pokyčio reikėjo, tačiau gal būt įžvelgėte ne ten problema, kur ji iš tikrųjų buvo. Jeigu taip nutiks – nenusiminkite – jūs 100% žinosite, kad tas 1 dalykas, kurį bandėte, yra neveiksmingas ir todėl jums niekuomet daugiau apie tai nebesirūpinti, nes jau žinote atsakymą.

·       Laisvalaikiu skirkite daugiau laiko tobulėjimui: skaitykite įvairias knygas, plėskite savo požiūrį ir supratimą kaip veikia pasaulis ir žmogus.

·       Būkite atviresni kitiems, pasidalinkite ką išgyvenate, nustebsite sužinoję, kad VISI išgyvena panašias problemas – vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau visi dėl vienokių ir kitokių priežasčių kenčia. Todėl atminkite, jūs nesate vieni, jūs nesate išskirtiniai. Nors ne visiems pavyksta tai įveikti, lygiuokitės į tuos kam pavyko, nes tai yra įrodymas, kad tai įmanoma.

·       Gyvenimo tikslas tai nėra laimės jausmas pats savaime, tai yra judėjimas link savo tikslų, bei savirealizacija, kuri sukelia laimės jausmą. Pati laimė yra labiau kaip gyvenimo tikslo matas, jog jis yra pasiektas. Todėl neapsigaukite, jei jausitės patenkinti savimi, nieko neveikdami ir diena iš dienos gyvendami tokį patį savo gyvenimą. Kaip ir minėjome, judėjimas pirmyn gyvenimu yra įvairūs iššūkiai, tobulėjimas, draugystė, meilė su kitais ir visiems, nesavanaudiška veikla, hobių įgyvendinimas, svajonių ir tikslų siekimas ir daugybė kitų dalykų, kurie priverčia tave jaustis laimingu.

·       Jeigu pradėsi keisti savo elgesį ar gyvenimą, dalinkis savo patirtimi ir pastebėjimais su kitais – niekada negali žinoti, gal tarp jų yra kažkas, kas išgyvena visiškai tą patį, tačiau dar nesugebėjo niekam apie tai atsiverti?

·       Išmokite klausytis patarimų, bei sekti kitų sėkme. Yra daugybė sėkmės istorijų bei motyvuojančių vaizdo įrašo ar istorijų. Pradėk tikėti savo sėkme, bandyk taikyti tuos pačius dalykus. Jeigu kažkam pavyko – tu turi absoliučiai lygią teisę pasiekti to paties.

·       Papasakok savo artimiausiems draugams savo kylančias bėdas – niekuomet neprivalai vienas kovoti prieš save. Taip pat gali ieškoti papildomo palaikymo ieškant bendraminčių internete ir įvairiuose forumuose.

·       Niekuomet nėra per vėlu pasielgti teisingai ar kaip tu iš tiesų trokšti.

Tačiau visų svarbiausia yra prisiminti, kad visomis šiomis savo pastangomis mes mokinamės: mokinamės užaugti ir nebeklysti, gyventi geriau  ir išmokti nebekartoti klaidų, tapti įkvėpimo šaltiniu ir pavyzdžiu kitiems. Mokinamės tam, kad suprastume kas yra gyvenime vertingiausia, kaip skaudu yra pačiam užsidaryti savyje ir nuolatos jausti įtampą ir pyktį dėl pačių savęs. Mes mokinamės tam, kad gerai tai supratę, nenorėtume ten grįžti, o tuo pačiu jaustume paramą ir atjautą tiems, kurie išgyvena tą patį. Galiausiai mes juk visi mokinamės ir augame tam, kad išmoktume būti tokiais savimi, kokiais iš tiesų trokštame. Todėl tikiuosi, kad sugebėsite atrasti savyje jėgų judėti pirmyn, nesustoti, suklupus atsistoti ir nuožmiai siekti savo svajonių.

 

Multi-taskingas

Atliekant kelias užduotis vienu metu gali atrodyti, jog padarome daugiau darbo. Tačiau taip dirbdami mes nesugebame pilnai sukaupti dėmesio, darome klaidas ir praleidžiame daugiau laiko dirbant. Tad kaip šis noras daryti daugiau vienu metu veikia mūsų darbą?

Atmintis - Trumpalaikė žmogaus atmintis vienu momentu gali pastebėti tik 5-9 elementus. Dirbdami kelis darbus mes trumpalaikę atmintį užkemšame su kur kas daugiau papildomų dalykų, dėl kurių kenčia ir pati ilgalaikė atmintis, atsakinga už atsiminimą ir įgūdžių formavimą. Būdami devyndarbiais mes nesugebame išmokti ar atsiminti atskirų darbo elementų ir turime antrą kartą grįžti prie darbo. 

Produktyvumas - Harvard'o tyrimas nustatė, jog darydami daug darbų vienu metu, per darbo dieną mes būname tik 33proc. produktyvūs. Tuo tarpu atliekant po vieną darbą, darbo dienos gale mūsų produktyvumas išauga iki 85proc. http://hbr.org/2013/03/the-multitasking-paradox/ar/1 - Grafiškai parodytas Harvard'o universiteto tyrimas, kaip per dieną kinta darbuotojo produktyvumas.

Susikaupimas - Susikaupę, darbą atliekame be klaidų ir patiriame mažiau streso. Apsikraudami daugiau darbu negu reikia vienu metu, mums kyla panika, jog atliekame mažiau, o stresas beveik niekada nepadeda atlikti darbo, tik daugiau laiko ir energijos išeikvoti, tam, kad galėtume įveikti pačią užduotį. 

Klaidos - Prikimšus per daug maisto į burną galime užspringti. Panašiai ir atliekant paprastus darbus. Susikaupę mes darome mažiau klaidų ir galime normaliai sekti darbo eigą, "multitask'indami", mūsų dėmesys yra išblaškomas ir paliekama daugiau progų padaryti klaidų. Dėl šios priežasties darydami darbus likus vienai dienai iki termino mes stengėmės "sukramtyti" per daug informacijos ir galiausiai "užspringstame", kuomet turime atlikti egzaminus ir darbus, dėl nesugebėjimo įsiminti ar dėl klaidų skaičiaus. 

Praleidi daugiau laiko atlikdamas darbus - Atliekant atmestinai darbus, spaudžiant laikui ar tiesiog manant, jog "multitasking'o" pagalba mes atliksime daugiau, galiausiai turime rezultatą kurį ištaisyti reikia daugiau laiko negu dirbant nuosekliai ir susikaupus. 

 

Neatidėliokite rytdienai to, ką galima padaryti šiandien.

Kartais atidėliojame arba būdami ne nuotaikoje visiškai nesugebam padaryti darbų. Tokias mažas užduotis kaip ryte pasikloti lovą, nepraleisti pusryčių ar padaryti namų darbus, tiesiog pamirštame arba dėl tingėjimo paliekame kitai dienai.

Neatidėliokite rytdienai to, ką galima padaryti šiandien. - Bendžeminas Franklinas.

Kuomet mes sąmoningai neatliekame užduočių galiausiai mes nesugebame susitvarkyti su kasdieniniais ir asmeniškai paskirtais darbais. Tačiau ką daryti, jeigu kasdien norime padaryti daugiau darbų per mažiau laiko?

Maži pasiekimai - Norint būti nesustabdoma darbo jėga, turi įgauti pagreitį. Atliekant mažus paprasčiausius darbus mes jaučiamės taip kaip ir atlikę didesnius. IBM kompanija 80-aisiais pirmavo kompiuterių pardavime, dėl to, jog vienintelis dalykas ką IBM pardavėjai turėjo padaryti per dieną tai tiesiog "pakelti ragelį". Padarius tai tavo dienos planas IBM‘e būdavo įvykdytas.
Atlikdami bet ką kas mums svarbu, mes pradedame labiau pasitikėti savo sugebėjimais. O per dieną atlikę visus įvairius smulkius darbus, kad ir pats lovos pasiklojimas, galiausiai dienos pabaigoje susidės į didelę sumą darbų, kas tolygiai prilygs grandioziniam darbui.

Pirma atlik tai kas svarbiausia - Maži kasdieniniai darbai atlaisvina tavo protą ir laiką, tam kad galėtum padaryti sunkiausius darbus. Jeigu visada turėsi tvarkingą kabinetą, niekada nekils mintys kad reikia verčiau susitvarkyti jį, negu tiesiog daryti darbą kurio „deadline‘as“ rytoj. Tačiau svarbu išmokti atskirti tai kas tikrai svarbu. Svarbios užduotys yra tos kurios tau atneš daugiau naudos ateityje, priešingai negu atliktas darbas suteiks naudos tik dabar. Pasilikus svarbiausius darbus nakčiai prieš terminą mes grojam nervais, nemiegame, dirbame kaip bepročiai ir galiausiai vos gyvi, atnešame darbus kurie galiausiai neatspindi mūsų potencialo. 

Darykis dienotvarkę - Dienotvarkės yra vienas iš naudingiausių daiktų žmonėms kurie yra per daug užsiėmę, bet visgi sugeba įveikti visas negandas. Jeigu nori nepasilikti viso darbo paskutinei nakčiai ir esi pakankamai užsiėmęs pravartu susidaryti savo dienotvarkę. Jeigu ant tavęs tiesiog griūna darbai, pasidaryti dienotvarkę yra neįtikėtinai efektyvu.Paskirsčius savo laiką, kada tau reikia daryti darbus, prižiūrėti save ar savo namų ūkį leidžia tau nepasimesti ir nepamesti galvos visą susidarytą laikotarpį. Geras psichologinis pasiruošimas leis tau atlikti darbus greičiau, geriau ir susidoroti su daugiau užduočių gyvenime.

Skaldyk darbus gabalais - Planuodamas savo dienotvarkę paskirstyk reikiamus atlikti darbus dalimis. Pvz. jeigu turi svarbu atsiskaitymą iš septynių temų geriau mokytis savaitę po vieną temą, negu bandyti viską sugrūsti paskutiniai nakčiai. 

O kas jeigu jau paskutinė dieną/naktis? Man labiausiai praverčia susiplanuoti dienotvarkės pagalbą laiką taip, jog gautum bent 7h miego prieš atsiskaitymą, idealu būtų jeigu tu atsikeltum anksti ryte ir dar galėtum pasikartoti medžiagą, nes neišsimiegojus arba atsikėlus ne tam miego cikle() mes tiesiog neįsiminsime informacijos, užmiršime ją, o atėję į atsiskaitymą kaip partrenkti autobuso nieko gero neparašom.

Tikiuosi, jog šie patarimai padės jums tiek kiek jie padėjo ir man. Sėkmes!

Užrašai kurie naudingi tau

Kiekvienas širdyje turime mums labai svarbių tikslų ir svajonių. kiekviena įvykdyta užduotis, padarytas darbas ar įgyvendinta svajonė mums atneša dopaminą. Tai hormonas, kuris mus padaro patenkintais savo gyvenimu. Tačiau kas įvyksta kai siekiami tikslai nėra mieli širdžiai? Greičiausiai tai yra ne tau skirti tikslai, kurie ankščiau ar vėliau mums priveda prie depresijos. Vienas iš būdų, kuris padeda nenuklysti nuo savo tikslo - dienoraščio vedimas. Ne dienoraštis kur Gretutė kažką pasakė Jonukui, o tikslams stebėti dienoraštis. 

Atsiminsi Dienas – Keli sakiniai per dieną ir atsiminsi ką veikei prieš metus, atsiminsi geriau vardus žmonių kuriuos sutikai. Galiausiai prisiminsi dalykus kurie padarė tavo dieną puikia arba klaidas kurias padarei.

Matai Pokytį – Siekiant savo tikslo svarbu matyti teigiamą ir neigiamą pokytį. Jeigu nori sportuoti, rašykis ką valgei, kiek sportavai, kokius pratimus darei ir tai kas atneša tau teigiamą rezultatą. Matydamas viską ką darai ir kas tau atnešė teigiamus rezultatus, galėsi kur kas efektyviau keisti dalykus, kurie tau netinka ir pasiekti greičiau savo norimo rezultato. 

Matai Emocijų Kaitą – Kad ir ką darai pasirašęs kaip jauteisi, lengviau susitvarkysi su savo emocijomis, neigiamomis mintimis ir paliksi problemas ant popieriaus. 

Padeda Kūrybiškai Ir Praktiškai Veiklai – Rašydamas dienoraštį kur kas gali kūrybiškiau susidoroti su problemomis ar užsirašyti ortodoksines mintis kurios galbūt išspręs problemą. Taipogi dienoraščio vedimas padeda norint patobulinti savo rašymo sugebėjimus. 

Bus Smagu Paskaityti – Praėjus kažkuriam laikui matysi kaip keičiasi tavo mąstysena, ką pasiekei ir tiesiog bus smagu paskaityti. Nereikia kiekvieną dieną rašyti po įrašą, kad matytum progresą. Kelis kartus užsirašius ypač teigiamas situacijas, skaitydami jausit didesnį pasitikėjimą savimi ir tai suteiks motyvacijos siekiant savo tikslų.

Pasiruošimas egzaminams

Artėja egzaminai. Pastebiu, jog kaip kurie šiek tiek nerimauja dėl jų, jaučia tam tikrą panika, kuri nei padeda mokytis, nei jaustis gerai. Galiausiai, per šį stresą nepasiruošiame kaip norime egzaminams, pradeda čiuožti stogas ir viskam pasibaigus negalime patikėti, kad dėl to nerimavome. Štai keletas patarimų kurie leido man susidoroti su egzaminais, rimtais darbais ir panašiais iššūkiais.

Tai ne pabaiga – Didžiausią stresą mokiniai ir studentai patiria dėl to, jog jie mano tai nulems jų ateitį. Tiesa, tačiau tik diplomas negarantuoja darbo vietos. Gal šis pasakymas suteiks tau dar daugiau streso, bet bent jau nestresuosi tiek daug dėl brandos ar šiaip egzaminų. Dar vienas dalykas apmąstymui – tu nemirsi jeigu išlaikysi prastai(pagal savo kartėlę). Nutikus nesėkmei tereikia tik šiek tiek būti kūrybišku.

Stenkis gerai išsimiegoti – Kai neišsimiegame, prastai išmokstam medžiagą, daugiau jaudinamės ir tiesiog mūsų protas neveikia 100% pajėgumu. Stenkis gerai išsimiegoti per egzamino pasiruošimo laikotarpį, geras miegas sumažins įvairias panikas.

Pasidaryk tvarkaraštį – Kai man atrodo jog visko tampa per daug ir negaliu susitvarkyti su reikalais, “deadline’ais” ir panašiais dalykais visada susidarau tvarkaraštį. Tvarkaraščio turėjimas leidžia pasiskirstyti darbą ir dirbti optimaliai, nekankinant nervų. Jeigu vis dar nemoki lietuvių kalbos rašytojų santraukų, nesi kažko perskaitęs ar išmokęs, paskirk valandą susidaryti mėnesio tvarkaraštį ir paskirstyk reikiamus darbus tolygiai. Taip dirbdamas kur kas geriau sumažinsi stresą ir nejausi “liko tik X laiko, o dar Y kiek darbo ir nuo ko man pradėti”.

Atsipalaiduok – Darbas, darbas, darbas, darbas... Per didelis darbo kiekis dažną nuvaro į kapą, kitam įvaro širdies priepuolius, o per egzaminus – stresą. Norint susitvarkyti su egzamino streso priepuoliais visada leisk sau šiek tiek atsipalaiduoti. Žinoma, nereikia pakeisti mokslui skirto laiko, pramogomis, tačiau pailsėti reikia. Norint gerai pasiruošti egzaminams reikia bėgti maratoną, o ne sprintą. Tad pailsėk šiek tiek.

Pasimokyk – Kalbant apie maratonus, visas tavo laikas praleistas mokykloje ar kurse dabar bus patikrintas egzamino metu. Jeigu ruošeisi ir treniravaisi šiam dalykui, pasitikėsi savimi ir būsi ramus, jei ne, gali patirti šiek tiek streso. Taip, kažkas gali sakyti, jog tai loterija, tačiau šansas laimėsi ją bus didesnis jeigu žinosi daugiau sėkmingų numerių negu mažiau. Tad geriausias būdas apsisaugoti nuo baimės tai žinios. Jei vis dar panikuoji dėl egzaminų, paskirk savo laiką mokymuisi. Kol darysi tai, jausiesi ramus ir ankščiau ar vėliau ateis egzaminai ir būsi pasiruošęs.

 

Atidėliojimas

Visi esame susidūrę su atidėliojimu. Dažnai sugalvojame atidėlioti svarbius darbus, o laiko jiems tinkamai atlikti taip beveik niekada ir nelieka. Ankščiau atidėliojimas man buvo ganėtinai didelę problema, kuomet vietoje darymo tai kas man iš tiesų padėtų ateityje iššvaistydavau savo laisvą laiką(Ir laiką kuris turėtų būti paskirtas darbui) žiūrėdamas serialus, filmus, žaisdamas žaidimus ir t.t. Kuomet laiką, skirtą darbui, pakeiti pramoga – tada ir įvyksta atidėliojimas. Tad kaip nugalėti šį įprotį ir jį pakeisti?

1. Identifikuok ką tau reikia padaryti – Atidėliodami, mes nesusimąstome apie darbą, stengiamės apgauti protą, jog jis ne toks sunkus, galiu jį padaryti kitą dieną ir toliau žiūrim serialą... Paskutinė diena – O velnias, tai kur kas daugiau negu galvojau! Tada per naktį geriame bidonus kavos ir galiausiai jei paruošiame, paruošiame vidutinišką darbą geriausiu atveju. 
Kad įveiktume atidėliojimą reikia suprasti visą savo darbo paveikslą. Suprask darbo kriterijus, suprask ko reikalauja ir kokie tavo darbo tempai, kad galėtum padaryti gerą darbą laiku.

2. Darbo padalinimas – Kaip valgai maistą? Jeigu bandysi suvalgyti vienu kąsniu didžiulį cepeliną, na tikiuosi, jog neužspringsi, tačiau jeigu yra didžiulis darbas kaip jį įveikti? Kaip ir cepeliną taip ir darbą – kąsniais. Turint didžiulį darbą išnarpliok jį iki mažiausių užduočių. Jeigu per metus turi parašyti 300psl. knygą, tai atrodo kaip sunki užduotis. Tačiau metus laiko, parašyti po vieną puslapį per dieną, atrodys kur kas lengviau ir turėsite kur kas daugiau motyvacijos tikslui pasiekti.

3. Venk visko kas blaško tave – Prieš darydamas svarbų darbą ar rašydamas straipsnį visada susitvarkau kambarį arba bent stalą. Kuomet Steve Jobs pradėjo vadovauti įmonei „Next“ jis balta spalva pakeitė visų ofisų kambarių spalvą, visus daiktus esančius ofise sumažino iki pačio įmanomo minimumo. Kuomet jis buvo paklaustas, kodėl jis taip pasielgė jis pasakė, jog jam reikia, kad visas dėmesys ir kūrybiškumas būtų skirtas atliekant darbą. Tad jeigu darai darbą apsiribok tik reikmenimis kurių tau iš tikrųjų reikia.

4. Įveik savo baimes – Atidėliojimas iš dalies yra tam tikros baimės simptomas. Kaip kas bijodami pasirodyti kvailais atidėlioja kiekvieną darbą iki pačios paskutinės dienos ir vėliau turi priežastį – neturėjau laiko, todėl darbas prastas, pažymys ir t.t. Kai kas bijo mokytis ilgai, nes kitaip, jie bus moksliukai. Yra ir tokių kurie tiesiog bijo sėkmes ar pačio darbo. Tad, kad ir kokia baimė bebūtų, suvok ją ir neleisk jai kišti pagalius į tavo ratus. 

5. Jeigu darai kažką naujo, pasakyk visiems – Nori padaryti tai kam tau trūksta šiek tiek valios? Nori sportuoti ar mesti žalingą įprotį, tačiau atidėlioji? Pasakyk visiems. Šeimai, draugams, šuniui klebonui, tam kuris klausia kiek valandų.. Kam tik išeina. Kai tau svarbūs žmonės yra įtraukiami į veiklą kuria nori užsiimti, ją padaryti tampa kur kas lengviau –jautiesi atsakingas norėdamas nenuvilti kitų, arba tiesiog įrodyti, jog esi ne iš kelmo spirtas. Kad ir kokia priežastis visa tai leidžia tau atlikti reikiamą darbą.

Sėkmes sugrįžtant prie darbų!

Atminties rūmai

Loci metodas(atminties rūmai, toliau AR) tai seniausias mums žinomas metodas kaip efektyviai atsiminti.. Beveik viską. Šis metodas buvo populiariai naudojamas senovės romėnų ir graikų laikotarpiu, kuomet oratoriai, mokslininkai ir filosofai negalėdavo užsirašyti valandas trunkančių kalbų ar užsirašyti savo darbų dėl popieriaus neprieinamumo. Nors popieriaus turime į valias ant kurio galima rašyti, jais naudotis nelabai galima per kontrolinius ar egzaminus(Nebent esi šperų specas). 

Bandžiau naudoti šį metodą keletą savaičių, o ruošdamasis koliokviumui paskyriau apie 2h(kas man neišdega gauti gero pažymio su nei vienu metodu) peržvelgti ir įsiminti kurso medžiagą šiuo metodu rezultatas – 8. Štai mano įžvalgos kurios leidžia susikurti efektyvius AR.

1. Sukurk objektus su asociacijomis – Jeigu reikia įsidėmėti tam tikrą istorinę datą įsivaizduok daiktą pvz. Paveikslą (Faktas: 1945 WWII baigiasi. Sukurtas objektas: Kareivis su balta vėliava, po paveikslu parašyta data vietoje dailininko parašo.). Kuomet susikuri daiktą su asociacija tada padėk šį objektą savo AR. Tai gali pakeisti paveikslą kuris realybėje kabo ant svetainės savo AR.

2. Išsirink labai pažįstamą vietą – Tai gali būti jūsų namai, miestelis ar miesto dalis kurią labai gerai pažįstate. Asmeniškai mažą kiekį arba labai specifišką informacija įsivaizduoju mažose patalpose, viso kurso medžiagą reikalingą talpinu į kur kas didesnę.

3. Kurk asociacijos kurios tau labiausiai tinka – Gal būt nesi vizualiai informacija apdorojantis žmogus, tada susikurk garso asociacija arba jeigu rašytinis įsivaizduok, jog rašai ir pasidedi reikiamus faktus į stalčiuką. Kiekvienam savo nuožiūra.

4. Padaryk daiktus įdomiais – Jeigu žmogus įsivaizduoja neproporcingus dalykus jis yra labiau linkęs tai prisiminti. Jeigu įsivaizduotumėme daiktą kuris duoda tau faktinę asociacija ir išpūstume arba sumažintume tai palengvintu mūsų asociacijų prisiminimą.

5. Padaryk istorija – Žinau, tai atrodo ganėtinai keblu, tad jeigu šie patarimai neveikia tau tiesiog reikiamas žinias padaryk istorija ir ją įsivaizduok. Tai efektyviau negu atsiminti seką iš sąsiuvinio(Pirmus skyrius prisimenu, vidurio nelabai, pabaigą šiek tiek, taip būna per kontrolinį).

Sėkmes kuriant šperas galvose :)

Kaip išmokti ko nors naujo per 20h?

Kaip išmokti ko nors naujo per 20h? Mes neturime daug laiko mokintis ar per daug laiko hobiams. Pasak Josh Kaufman norint tapti kur kas geresniais srityje kuri jus domina jums mažiausiai tereikia 20h. Tad kaip tai atrodo?

„Gražus dalykas apie mokslą yra tai, jog niekas negali jo atimti iš tavęs“ – B.B. King

Nuspręsk ką nori daryti – Ar tai mokymasis groti gitara, nauja kalba ar dar kas nors nuspręsk ką tu nori mokytis. Nuspręsk kokius tikslus nori įvykdyti per tas 20h darbo.

„Iškonstruok“ pasirinktą įgūdį – Išnarpliok savo norimą įgūdį iki pačių mažiausių kaulelių ir mokykis juos. Pvz. Jeigu aš noriu išmokti piešti portretą, pirmiausiai turiu išmokti kaip piešti veido kontūrus, akių poziciją, simetrija ir t.t. atskirai negu bandyti iš karto piešti visą portretą. „Iškonstravimas“ leidžia greičiau ir efektyviau išmokti įgūdžio sudedamąsias dalis, kurios lengviau leidžia išmokti pačio trokštamo įgūdžio.

Mokykis iš nedaug šaltinių - Pasirink keletą geriausių knygų kurios analizuoja tavo geidžiamą įgūdį. Pasirink 3-5 šaltinius(Knygas, Video-pamokas...) ir ieškok juose pasikartojančių minčių. Radus panašias mintis ir įvaldžius jas kur kas geriau mokėsi daryti tai ką nori. Tačiau neleisk sau tapti tingiu beieškodamas informacijos. Stenkis daugiau laiko skirti praktikai, nes kad ir kiek knygų perskaitysi apie plaukimą, įšokęs į vandenį vistiek nuskęsi.

Nesiblaškyk – 20h per mėnesį nėra daug, tai vos 40min per dieną. Per savo mokymosi seansus tiesiog atsiribok nuo visų ir dėmesį skirk tik mokslui. Jeigu nesiseka ir blaškaisi bandyk „Pomodoro“ metodą -http://goo.gl/AhI5Ca

Pasižadėk, kad prie savo įgūdžio praleisi 20h – Turbūt tai svarbiausia, kadangi vis pradėdami kažką naujo jau po kelių dienų norime tai mesti, nes tai sunku, neįdomu ar tiesiog į galvą ateina įvairūs kiti pasiteisinimai. Pradedant kažką naujo nėra labai įdomu, kai dar nesame gerais toje srityje, tačiau prasimokius bent 20h mes turėsime kur kas geresnį nuvokimą apie tą įgūdį ir galėsim apsispręsti ar mums verta toliau mokytis ar atrasti kažką naujo.

- Ką jūs norite išmokti?

Kelkis rytais!

Tokie sekmingi žmonės kaip Richard Brandson(Virgin group), Tim Cook(Apple), Howard Schultz(Starbucks), bei begalę kitų generalinių vadovų dienotvarkė prasideda anksti ryte, dar saulei nepatekėjus. Nors dažnas nenori keltis anksti ryte, tačiau šis įprotis turi daug privalumų žmonaus sveikatai ir emocinei būsenai.

Anksti gulti ir anksti keltis – štai kas daro žmogų sveiką, turtingą ir protingą. – Benjamin Franklin

Daugiau laiko pasiruošti dienai – Keltis ankščiau, tai valanda sau kurią galima išnaudoti kaip ramų laiką atlikti neužbaigtus vakarykščius darbus, rasti laiko meditacijai, mankštai ar tiesiog dieną pradėti su pilnaverčiais pusryčiais.

Optimizmas – Ką tik atsikėlę mūsų veidai atrodo labiau sukižę negu rūgpienis. Atsikėlus valanda ankščiau mes nusikratome šio “miego makiažo” ir atrodome kur kas geriau aplinkiniams, nei ką tik pažadinti iš gilaus miego. Buvo nustatyta, jog kėlimasis anksti rytais siejasi su žmogaus optimizmu ir pasitenkinimu gyvenimu. Nors „pelėdos“ siejamos su kūrybiškumu ir protingumu, jos taipogi turi polinkį į depresiją, bei neurozę. 

Budrumas – Užtinusios akys, neleidžia mums būti budriems. Ypač, jeigu tai yra pirmos dienos pamokos, paskaitos ar darbo valandos. Negana to, jog geriau išsimiegi, šis rytinis budrumas man leidžia kur kas susifokusuoti į dienos darbus.

Produktyvumas – Kaip pradėsi dieną taip ir baigsi. Texas universitetas nurodė, jog mokiniai kurie atsikelia statistiškai ankščiau negu jų bendramoksliai vidutiniškai lenkia savo kolegas 1.0 GPA tašku(Vėliau - 2,5 GPA; ankščiau – 3,5 GPA)(4 GPA pažymis Amerikoje yra tolygus lietuviškam „10” vidurkiui). Keldamasis anksti rytais aš akivaizdžiai pastebėjau, jog mano dienos produktyvumas keičiasi kardinaliai į gerą pusę. 

Daugiau iniciatyvos – Harvard’o universiteto tyrimas nurodė, jog ankščiau besikelintis žmonės turi tendencija būti kur aktyvesniais ir imtis daugiau iniciatyvos savo asmeniniame gyvenime. Vien išsiritimas iš lovos anksti ryte gali būti matomas kaip didesnė iniciatyva, negu dar kartą paspausti “Snooze” funkcija..

 

"Pomodoro" technika

„Pomodoro“ technika tai laiko taupymo metodas sukurtas Francesco Cirillo, sukurtas efektyviam darbui ir mokymuisi naudojant laikmatį. Šis metodas tapo vienu iš mano mėgstamiausių mokymosi būdų universitete. „Pomodoro“ technika greitai, gerai ir be smegenų perdegimo leidžia pasiruošti mokykliniams testams, koliokviumui ar egzaminui. Naudojant šį metodą likus dienai ar kelioms valandoms iki testo, žemiausias mano pažymys gautas buvo 7(praleidus nepilnas 2 valandas prie 80 psl. sausų istorijos konspektų, nelankęs kurso paskaitų). Tad kaip atrodo šis metodas?

1. Nuspręsk ką turi išmokti. Tai gali būti viena tema, keli puslapiai ar pagrindinės mintys. Turint daug medžiagos vienai temai, padalink ją ir skirk daugiau „Pomodoro‘ų“(25 min. Mokslo epizodas). 

2. Intensyviai mokykis 25 min. Nejunk Facebook‘o, bendravimo ar kitų dalykų blaškančių dėmesį. Asmeniškai, nenustatinėju laikrodžio, likus kelioms valandoms iki testo. 

3. Po 25 min. darbo daryk 3 – 5 min. pertrauką. Užsiimk kita veikla, paklausyk muzikos, išgerk arbatos... Ką nori...

4. Pradėk vėl iš naujo: Nuspręsk ką turi išmokti; mokykis; Pertrauka; pradėk vėl iš naujo.

5. Po kas ketvirto „Pomodoro“ mokymosi epizodo, padaryk ilgesnes pertraukas, apie 15 – 30 min.

Gerai pasiruošti testui naudojant šį metodą man reikia apie 4h su pertraukomis(170 min. darbo 70 min. poilsio) (pažymys 8 - 10). 

- Kaip jūs mokotės paskutinę naktį?