Gyvenimo esmė yra...

Yra daug teorijų ir priėjimų aiškinančių kaip mums vertinti pasaulį, kuriame gyvename ir mūsų vietą jame. Svarbiausios iš jų yra religinės, nusakančios kaip mums tinkamiausia elgtis šiame gyvenime, kad būtume laimingi ir galėtume šios laimės siekti. Ji mums nurodo, kad mūsų laimė yra glaudžiai susijusi su kitų laime, o mes būname laimingi tuomet, kai galime padaryti laimingus kitus, arba bent sumažinti jų skausmą. Skyrus šiek tiek laiko apmąstymams, galime ne tik pamažu suprasti, tačiau ir pajausti, kad tikroji mūsų laimės būsena yra susijusi su kitais: jei nebūtų su kuo dalintis džiaugsmu ir liūdesiu, kaip tuomet patikrintume, kad iš tiesų patiriame sunkumus ar pakilimus? Ką darytume su savo emocijomis, jeigu nebūtų kas jas įvertintų, pripažintų ar padėtų kaip mums yra sunku? Neįmanoma būti laimingu, kai esame atsiskyrę nuo kitų, net ir vienuoliai, kurie pasitraukia į vienatvę turi ryšį su kitais tokiais pačiais kaip ir jie patys, bei Dievu, kuriuo jie tiki – šis ryšys ir tampa būdu jiems išreikšti savo jausmus, išgyvenimus ir patirtis. Be religijos, yra ir daug filosofijos ir etikos teorijų, sakančių kaip mums elgtis, tačiau net ir jose yra akcentuojamas nuolankumas, dėkingumas, atvirumas, supratingumas ir kitos pozityvios savybės, kurių dėka mes galime turėti šiltesnį ir artimesnį santykį su kitais, dėl kurio mes galime tapti laimingesni. Iš tiesų, tikroji laimė yra tuomet, kai galime daryti laimingus kitais.

 

Šis laimės supratimas, vis dėl to, dar nėra tikslas pats savaime, tačiau labiau jo kryptis, o savirealizacija – įrankis padedantis iš tiesų siekti laimės. Kai mes suderiname tai, kaip mes suvokiame pasaulį ir save, kai pažindami save, mes pradedame suprasti kas daro mus laimingus, o kas liūdnus, kaipradedame jausti savo gebėjimus, stiprybes, bei troškimus, mes galime visa tai panaudoti, siekiant padėti kitiems. Taigi, mūsų savirealizacija susideda iš mūsų troškimų ir jų siekimų, kurie gali padėti žmonėms. Tačiau reikia atminti, kad savirealizacijoj svarbiausia daryti nebūtinai tai, ką sugebame geriausiai, bet tai, kas mums atneša pasitenkinimą, kas mums įdomu, kas mums suteikia džiaugsmą ir kas verčia kiekvieną dieną keltis su nekantravimu. Kuomet pradedame turėti tokius tikslus, kurie mus priverčia taip verstis ir tuo pat metu, mes jų siekdami galime padėti kitiems – tai tampa galinga savirealizacijos jėga.

 

Savirealizacijai pasiekti yra reikalingi tikslai. Čia prasideda vieni iš didžiausių sunkumų – atrasti stiprius ir motyvuojančius tikslus. Nepakanka užsibrėžti sau uždirbti milijoną eurų, turėti gražų namą, nuostabią antrąją pusę ir t.t. Nors tai irgi yra tikslai, tačiau jeigu jie niekur neveda pirmyn – jie taip pat nebus būdu į savirealizaciją ir į laimę. Tam tikra prasme, viskas prasideda nuo vizijos, kokio mes norėtume savo gyvenimo, kas mums labiausiai patiktų ir kokia veikla teiktų daugiausia džiaugsmo. Turint šią viziją, galime aplink ją lipdyti įvairius tikslus – tai mažesnius, tai didesnius, kurie mus priartintų prie tos vizijos/pagrindinio gyvenimo tikslo. Iš tiesų, tikslas užsidirbti milijoną eurų yra puikus, jei tolimesnis žingsnis yra juos panaudoti siekiant kitų tikslų, pavyzdžiui parašyti knygą, sukurti verslą, padėti žmonėms Afrikoje, keliaujant ir t.t. Paprasti tikslai, juos pasiekus, pasibaigia, tačiau vizijos savo gyvenime, jei ji yra iš tiesų rimta, atvira ir tikra – ji nepasibaigs. Mes tik kelsime savo galimybes ir didinsime apimtis. Kaip pavyzdys Eleon Musk, Tesla ir SpaceX įkūrėjas, kuris turi viziją, kokį pasaulį nori matyti, siekdamas šios vizijos išsikėlė tikslą sukurti elektrinius automobilius, kurie tapo veržlia jėga keičiančia pasaulį į tą pusę, kurią norėjo matyti Muskas. Vizija atrodo buvo pasiekta, bet su ja nebuvo sustota – atsirado kitas tikslas su kelionėmis į kosmosą ir taip gimė SpaceX. Galima manyti, jog vizija negali baigtis, ji gali tik plėstis.

 

Vizijai ir iš jos kylantiems tikslams atrasti, yra daug būdų, metodų, teorijų, gyvenimo būdo taisyklių ir kitų patarimų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu skatina žmogų elgtis taip, kaip liepia jo širdis ir stebėti ar atsiduoti būnant stebimam Dievo, kurio dėka mes pradedame pažinti save ir ko iš tiesų norime mes patys kaip unikalūs individai, o ne kaip gyviai kupini žmogiškų instinktų būti saugūs, pripažinti, mylimi ir t.t. Ieškant savo gyvenimo vizijos, niekas kitas negali padėti jums jos atrasti tik jūs patys – niekas negali jums pasakyti kaip elgtis jūs iš tiesų turėtumėte, todėl tai yra pasirinkimas, kuris turi būti visiškai tik jūsų. Turint viziją, reikia tikslų, kurie padėtų jums jos siekti. Tikslams galioja ta pati taisyklė, jog tik jūs patys geriausiai žinote, kas jums yra geriausia ir ko jūs iš tikro trokštate. Svarbiausia, kad su kiekvienu tikslu JUDĖTUMĖTE savo vizijos link. Šis judėjimas yra jūsų realizacija ir laimė.

 

Kai žinome, jog tikslams ir vizijai svarbu pažinti save ir eiti savo keliu vadovaujantis savo supratimu, be galo svarbus tampa teigiamas požiūris į save. Kuo savivertė didesnė, tuo ir mūsų sėkmingumas tampa didesnis – mes mažiau bijome nesėkmių, teigiamai vertiname nežinomybę ir ateitį, žvelgiame į šviesiasnį rytojų, pamiršdami praeities skaudulius, nes suprantame, kad mūsų likimas ir ateitis priklauso tik nuo mūsų pačių, mūsų rankų ir mūsų sprendimų čia ir dabar. Teigiamos savivertės žmogus geba ir sugeba atlaikyti gyvenimo iššūkius, kurie yra neišvengiami. Vieniems prireikia daugiau laiko, kitiems mažiau, tačiau jiems tai pavyksta. Kai mūsų savivertė maža, mes daugiau bijome, mažiau rizikuojame, aplinkinius įvykius savo gyvenime pradedame vertinti ne kaip atsitiktinumus ar vertingas pamokas, tačiau kaip bausmes ar kitas priežastis, kurios yra neišvengiamos ir amžinai mus persekios. Žinoma, tai nenutinka iš karto, kaip ir su teigiama savivertę, bet šie procesai iš esmės turi dvi kryptis – arba pozityvią esant aukštai savivertei, ar negatyvią esant žemai. Atrasti pasitikėjimo savimi yra taip pat daug pastangų ir laiko reikalaujanti užduotis. Iš tiesų, galima net teigti, jog be teigiamos savivertės, neįmanoma siekti savo troškimų ir tikslų, nes paprasčiausiai niekuomet nepasiruošime išlipti iš savo komforto zonos, daryti daugiau nei mums priklauso ir atiduodi visas savo jėgas, kad tų tikslų pasiektume.  Kad turėtume savivertės, svarbiausia dalykai, kuriuos kiekvienas žmogus turi išmokti asmeniškai yra išmokti pasitikėti savo sprendimais, išmokti priimti kritiką, bei vertinti sunkumus. Taip pat svarbu išmokti tikėti savimi ir jog viskas bus gerai. Religija siūlo puikų būdą tai pasiekti, teigiant jog atitinkamai elgiantis, mumis bus pasirūpinta tiek šiame, tiek kituose gyvenimuose. Tai iš tiesų nuramina ir leidžia mažiau jaudintis dėl įvairių rūpesčių mūsų gyvenime, nes galiausiai žinome, jog viskas bus gerai. Teigiama savivertė todėl yra ne tik pozityvus požiūris į save, bet ir į gyvenimą, kurio dalis mes esame ir kurio įvykiai nuolatos mus vienaip ar kitaip įtakoja.

Savivertė, tikslai, vizija – viskas prasideda nuo savęs pažinimo. Tai yra viso ko pradžia – pažinti tiek save, tiek pasaulį kuriame gyvenime. Neretai žmonės sako jog supranta pakankamai ir save, ir kaip veikia pasaulis, tačiau kažkodėl jaučiasi lyg būtų kažkur „užstrigę“. Yra daug būdų „užstrigti“, tačiau vienas iš geriausių būdų patikrinti ar nesi užstrigęs suvokime apie save ir pasaulį, yra sugebėjimas atsakyti į svarbiausius savo gyvenimo klausimus 3-5 sakiniais. Jeigu keleta sakinių pavyksta paaiškinti kuo jūs tikite, kaip suprantate gyvenimą, kas yra teisinga, o kas ne, kas padaro jus JUS, koks ir kodėl yra jūsų tikslas ir t.t. – jūs turite pakankamai gerą supratimą ką ir kodėl darote. Svarbiausia šiame taške yra nesiekti atrasti to kas yra geriausia aplamai, bet tai kas geriausia tik jums vienam. Jeigu jūs neketinate būti filosofas, logikas ar mokslininkas, jums nėra tikslo ieškoti pačių geriausių atsakymų į svarbiausius klausimus, kurie galėtų būt taikomi kiekvienam. Svarbiausia atrasti tai, kuo galėtumėte tikėti jūs patys ir priimti tai, kas jūsų manymu yra geriausia jums. Žinoma, tai nereiškia, jog turėtumėte tikėti tuo aklai, pasineriant į fanatizmą ir absoliučiai ignoruojant kitų žmonių patarimus. Turėtumėte šiuos atsakymus priimti sąmoningai, savo noru, ne todėl, kad jūs norite elgtis tik pagal save, bet todėl kad turėdami omeny daugybe skirtingų pasirinkimų ir atsakymų, jūs renkatės tuos, kurie jums yra artimiausi, o visus kitus suprantate ir priimate, kaip pasirinkimus, kurie bus tinkamiausiai kitiems žmonėms, bet ne jums. Kiekvienas žmogus renkasi tai, kas jam atrodo geriausia ir tinkamiausia, turėkite tai omeny galvodami apie save ar apie kitus. Kitas svarbus dalykas, jog šie jūsų pasirinkimai ir atsakymai evoliucionuos ir keisis su laiku ir patirtimi. Jie nuolatos keisis, todėl šis savęs pažinimo procesas truks visą jūsų gyvenimą. Ateis laikas, kuomet vieniems jūsų įsitikinimams bus lemta žūti, o kitiems išgyventi. Vieniems sustiprėti, o kitiems susilpnėti. Šio proceso metu, geriausia, kai žmogus būna tolerantiškas ir atviras naujoms idėjoms, patirtims ir nėra prisirišęs vien tik prie savo įsitikinimų ir atsakymų. Atvirumas idėjoms leidžia atrasti save greičiau, nes yra išbandoma daugiau patirčių, kurios tarsi padeda nubraižyti jūsų mąstymo ir veiksmų žemėlapį – kokie dalykai jums sekasi ir kodėl, kuomet jūs elgiatės vienaip, o kada kitaip, kokiomis situacijomis galite nuspėti kaip pasielgsite ar kaip jausitės ir t.t. Galiausiai, kuo daugiau mastai apie tuos dalykus kurie tau yra svarbūs, tuo lengviau keistis - tos mintys būdamos nuolat galvoje seka pokyčius gyvenime, mūsų būsenas, čia ir dabar esančius sprendimus ir kt.

 

Jau kalbėjome, jog tikslams ir vizijai išsikelti būtina save pažinti. Atrasti kas jums yra geriausia, tinkamiausia ir kokį gyvenimą norite rinktis gyventi jūs patys. Itin svarbi savęs pažinimo dalis yra požiūris į gyvenimą, kuris mums yra svarbus ne tik keliant sau asmeninius tikslus, nustatant savo savivertę, bet ir aplamai, plačiąja prasme, kokiomis gyvenimo taisyklėmis jūs žadate gyventi. Požiūris į gyvenimą, nuolatos keičiasi, tačiau turint tvirtą pagrindą kuriuo galite gyventi nors ir ribotą laiką, padeda mums gyventi efektyviau. Mes galėtume sau skirti daugybę laiko nuolatos atsakinėdami į svarbius klausimus, kurie mus reguliuotų, nukreiptų mus tinkama linkme ir t.t. Tačiau tam mesneturime tiek galimybių, kad galėtume tai daryti nuolat - mums galiausiai reikia tik jausmo, giluminių nuostatų, bei schemų ar taisyklių, kurias suvoktume pasąmoningai ir galėtume priimti sprendimus ir jaustis taip kaip mes norime mechaniškai. Savęs pažinimo ir asmeninio tobulėjimo kelyje atrasite daug taisyklių kuriomis galėtumėte vadovautis, pavyzdžiui: „Jei yra kur kristi, visuomet bus kur kilti“, „Aukoju savo laiką ir pastangas dabar, kad ateityje pasiekčiau savo tikslų“, „Svarbiausia, kuo turėčiau vadovautis savo gyvenime yra širdies balsas“, „Sunkumai, krizės ir įvairios bėdos yra pamokos, kurias išmokus, aš galėsiu išvengti ateityje“ ir kt. Dažnai turime bent keletą tokių taisyklių, vis dėl to, neretai jas pamirštame. Tuo tarpu religija ar tikėjimas aukštesnėmis jėgomis, ar tiesiog tikėjimas tam tikra filosofija – padeda nustatydamos taisykles kuriomis jau galima vadovautis čia ir dabar, vietoj to, jog ieškoti savo asmeninių. Kita vertus, kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kalvis, todėl niekuomet nėra teisingo atsakymo kiekvienam atvejui.

 

Pabaigai, asmeninis tobulėjimas, kuris yra reikalingas pažinti save, yra visiškai individualus dalykas, tačiau nuo jo viskas prasideda. Jis būtinas siekiant pagerinti savo gyvenimo kokybę, siekiant savo tikslų, mažiau klystant, greičiau mokantis iš savo klaidų ir siekiant laimės, bei pilnatvės. Pasirinkimas pradėti dirbti su savimi, taip pat nėra kažkokia papildoma veikla ar hobis, tai yra gyvenimo būdas. Šis pasirinkimas turėtų tapti jūsų gyvenimo dalimi, tai ką jūs darote nuolatos. Taip pat keletas svarbių patarimų yra būti sau atviram ir nuolankiam – stengtis suprasti ko nori iš tiesų ir kas yra tikra, o kas tik vidiniai prieštaravimai, atidėliojimai, baimės ar instinktyvus noras tenkinti savo malonumus. Net ir suklydus svarbu būti sau gailestingam ir išmokti priimti savo klaidas, jog kažką atlikti patingėjote, pasielgėte dėl savo naudos, žaidėte su kitų jausmams, kad pasijustumėte geriau patys ar kt. Galiausiai, būkite kritiški, kvestionuokite savo pasirinkimus, stenkitės labiau suprasti kitus ir pamatysite, jog niekas nenori kentėti, niekas nenori skaudinti kitų tyčia ir aplamai, niekas nenutinka atsitiktinai, viskam egzistuoja priežastys – stenkitės jas įžvelgti.