Kaip nustoti buvus tinginiu – sprendimai ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu

Visų pirma, laikas pradėti griauti mitus kuriuos pasąmoniškai susikuria žmonės nuolatos galvodami apie efektyvumą. Tas mitas yra: „Visuomet privalau elgtis efektyviai, siekti savo tikslų ir su tuo dirbti“. Iš tiesų, viskas gerai, kai retkarčiais jaučiamės aptingę ir dieną ar dvi nieko neveikiame. Tačiau problema atsiranda kai jaučiamės aptingę nuolatos t.y. ilguoju laikotarpiu. Kodėl svarbu atskirti šis dvi tingumo rūšis: trumpalaikę ir ilgalaikę? Žmonės dažnai pamiršta, jog retkarčiais patingėti nėra nieko blogo ir pradeda save kankinti jog PRIVALO daryti tą ar aną. Dėl to kankinimo jie nuolat jaučia spaudimą dėl būsimo darbo krūvio ir visų kitų sunkumų, kurie ateis su tais darbais, o tuomet pradeda prieš tai kovoti ir priešintis. Puikiausias to pavyzdys, kai žinote kad reikia kažką padaryti, bet pradedate mintyse net nejausdami galvoti „Na čia užtruksiu su šiuo darbu, gal reikėtų dabar pailsėt, pažiūrėti kokį filmą ir jau tuomet kibsiu į darbą...“, tačiau kam ši situacija pažįstama, žinote, jog tas darbas ne visada yra padaromas iki galo ar net pradedamas. Todėl nieko tokio kartais patingėti ir pailsėti – tai visiškai normalu ir net reikalinga. Vis dėl to, tai galioja tik trumpuoju laikotarpiu.

 

Didžiausios problemos atsiranda kai tingime nuolatos – tai daugiau, tai mažiau. Kodėl kyla tingumas? Vienas paprasčiausių ir vienas iš pagrindinių atsakymų yra tai jog žmogus nežino savo gyvenimo tikslo ir ką norėtų veikti, ką siekti ar ką kurti. Natūraliai, tie žmonės kurie visa tai žino, neturi laiko tingėti, nes jų daroma veikla jiems teikia tokią didelę asmeninę naudą, jog ši įveikia visus emocinius ar kitus barjerus kylančius iš tos veiklos ( pvz.: 20 kartų kurti verslą ir susimauti, bet vis tiek bandyti vėl). Taip pat ši veikla tampa daug turtingesnė nei bet kuri kita. Bet ar tai galioja visiems gyviems sutvėrimams, ar visiems atradus tikruosius savo tikslus dingsta tingumas ir atsiranda motyvacija ir noras veikti? Jeigu esate skaitę asmeninio tobulėjimų knygų, asmeninio tobulėjimo straipsnius arba straipsnius apie verslininkus ar aplamai sėkmingus žmones – visi jie siekė savo svajonių. Taigi, kodėl tingite jūs? Ar tikrai žinote, vardan ko stengiatės? Ar galėtumėte į pastarąjį klausimą atsakyti 3-4 sakiniais, kurie tiksliai paaiškintų kodėl? Jeigu atsakymas neigiamas – turite vieną iš priežasčių kodėl tingite.

 

Taip pat reikėtų pabrėžti ir vis dažniau plintantį supratimą į tingumą ar valios trūkumą, kuris apsireiškia fraze „TIESIOG DARYK“. Tai yra puiki frazė, kurioje telpa daug galios. Vis dėl to, jeigu nežinote ko iš tiesų norite – tai nebus veiksminga. Kai turime tikslų ir svajonių, kurių norime siekti, šiek tiek prievartos ir paprasčiausias darymas gali būti naudingi, kai aplinkybės to reikalauja. Todėl reikėtų sutarti su tuo, jog visų pirma, jeigu norime ką nors padaryti ar atlikti – turime žinoti kodėl mums tai svarbu, kokie yra mūsų tikslai ir kt. Tai gali pareikalauti daug laiko apmąstymų, tačiau garantuoju – supratus ko iš tiesų norite, visi kiti planavimai taps mechaniški ir net nepajusite, kaip pradėsite planuoti savo veiklas, kurias atsirenkate.

 

Kartais žmonės stengiasi save apgauti, manydami, kad iš tiesų žino ko nori ir kodėl nori siekti viena ar kita. Todėl net ir motyvacija kažką daryti gali tapti dirbtine ir apsimestine, kuomet jums atrodo, kad „noro dirbti“ yra, tačiau jėgų tam nėra. Tikra motyvacija negali būti netikra: jeigu jūs žinote ko norite – jūs motyvuoti, o jeigu jūs motyvuoti – jūs darote. Tiesiog darote. Nes aiškiai suprantate kodėl daryti tai jums yra svarbu, ką tai jums suteiks, ką atneš, kaip jausitės ir t.t.

 

Kartais žmonės bando save motyvuoti  vien tik per negatyviąją motyvaciją: „kas nutiks jeigu aš nepadarysiu to ar ano“, „kaip reaguos į mane aplinkiniai“, „kaip aš liūdėsiu, jei tai nepasiseks“ ir t.t. Tačiau sėkmingi žmonės, visuomet renkasi pozityviąją motyvaciją. Pozityvumas mums yra daug labiau naudingas nei negatyvumas ar pusiaukelė tarp abiejų – racionalumas. Pozityvus žmogus geba geriau funkcionuoti kaip žmogus – pagerėja jo atmintis, kognityviniai gebėjimai, bendra fizinė ir emocinė būsena, bei labiau jaučiasi esantis visiškai su savimi. Tuo tarpu negatyvioji motyvacija yra labiau darymas kažko iš baimės ar diskomforto. Taip, tai veikia, tačiau ilguoju laikotarpiu negatyvūs jausmai gali paveikti, pritraukti depresiją ar kitokį nepalankų mąstymą (jūs nuolat žiūrėsite į darbus iš baimės, kad juos reikia atlikti, tačiau jie niekuomet nesibaigs – jų visuomet bus, nes tai yra natūralu. Supratę, kad bėgti nuo baimės neišvengiama, galite pasiduoti ar nusiteikti kaip nors neigiamai). Taip pat negatyvioji motyvacija neskatina lipti iš komforto zonos ir tobulėti, bei plėstis, nes jos tikslas – kuo greičiau pabėgti nuo bėdos, siekiant apsisaugoti nuo skausmo. Galiausiai taip pat reikėtų suprasti, kad be baimės vengimo yra ir daug daugiau dalykų, kurių reikėtų laukti rezultatuose, todėl pozityvi motyvacija, su trupučiu realybės supratimo yra pats geriausias motyvacijos būdas.

 

Keletas patarimų:

  • Ar turi 20 metų tikslą ką ketini veikti gyvenime? Jei ne, tai problema, nes neturi to kas varytų tave į priekį. Derėtų turėti bent 2 metų viziją, tai bus puiki pradžia.
  • Turi top 10 svarbiausių savo vertybių ir nuolatos stebi ar jos sutampa su tuo ką DARAI ir su tuo, kokie yra tavo TIKSLAI. Visa tai, turėtų sutapti.
  • Ar turi aiškų planą, kaip konkrečiai ketini įgyvendinti tai, ko nori? Jeigu neturi aiškios veiksmų strategijos ir plano, įvykdyti tai ko nori bus sunku.
  • Kokiam savo gyvenimo cikle tu dabar esi? Ar žinojai, jog visi mes gyvename ciklais? Mūsų gyvenime gali būti pakilimų ar nuopuolių, todėl natūralu, jog po didžiulių pasiekimų ir sėkmės, gali ateiti natūrali „kritimo“ fazė, kurios dėka atversite naują gyvenimo puslapį ir patirsite naujų potyrių. Jeigu jūs tingite ir esate savo ciklo viršuje – tingėjimas nėra nieko blogo, nes jūs visą tą laiką keliavote į viršų dėdami savo pastangas, kurios reikalavo daug energijos. Jeigu tingite ir esate apačioje – tingėti pradžioje natūraliai suprantama, nes jūs patyrėte kritimą ir dabar prasideda naujas jūsų gyvenimo etapas.
  • Kada paskutinį kartą turėjote atostogas? Jeigu esate viršuje, gal būt jums užteks atostogų, nes jau ir taip esate daug nudirbę.
  • Įpročiai. Turėtum turėti įpročius, kurie padėtų tau siekti tavo tikslų. Pavyzdžiui, jeigu sieki parašyti knygą, turėtum turėti įprotį kasdien rašyti.
  • Priimk tą faktą, jog tu susimausi, ankščiau ar vėliau. Nekaltink savęs, tu nesi tobulas ir nesivaikyk tobulų žmonių idealų – jų taip pat nebūna.
  • Pažink save ir kaip tu dirbi – jeigu dažnai neišeina kažko padaryti iki galo, suskaldyk tą patį darbą į mažesnes dalis ir stenkis tam kasdien skirti po tiek laiko, kiek gali kol pabaigsi. Geriau kažką padaryti lėtai, bet užtikrintai, nei greitai ir bet kaip.