Kodėl verta siekti harmonijos?

Harmonija yra stipriai susijusi su balansu tarp proto, kūno ir dvasios. Kai jaučiame esą pakylėti ir laimingi, kai mintimis nuolatos primename sau koks geras mūsų gyvenimas nepaisant kokių nors sunkumų ir kiek jame pozityvumo ir kai mūsų kūnas visuomet yra energingas, budrus ir sveikas – mes pasiekiame tokią pilnatvės būseną kai galime drąsiai sakyti „gyvenimas yra puikus!“. Tai nebūtinai reiškia, kad turėtume visi tapti milijardieriais entrepreneriais, pasaulinio lygio žvaigždėmis ar tiesiog aukšto lygio specialistais, kurie būtų gerbiami savo kolegų ir gautų aukštą atlyginimą. Kad pasiektume harmonija, mums reikia pozityvaus nusiteikimo, sveiko kūno, bei dosnumo, gerumo ir meilės gyvenime. Tikra harmonija ir pasitenkinimas ateina iš vidaus, o ne iš išorės, o bet koks prisirišimas gali išvesti mus iš pusiausvyros. Žinoma, tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Kaip tuomet visi mūsų idealai ir tikslai? Kaip galime tiesiog priimti tai, kad turimeatisakyti tikslų siekti to tobulo kūno, svarbios darbo pozicijos ar kitų pasiekimų vien tik tam, kad sukurtume balansą dabar iš nieko – būnant tuo kuo esame dabar,o ne tuo kuo norėtume būti, vertinti tai kas esame, tai ką turime dabar, o ne ką norėtume turėtiir gyventi gerumo kupiną gyvenimą duodant daugiau, nei imant. Nesamonė.

 

Gal tai ir nėra aktualu visiems, tačiau žmonėms, kurie neprisimena kada paskutinį kartą nuveikė ką nors dėl ko džiaugtūsi, kai neprisimina įsimintiniausių ir džiaugsmingiausių įvykių nutikusių per metus, kai negali išvardinti to ką geriausiai sugeba, kai nežino savo stiprybių ir silpnybių, kai į pasakymą „Kaip sekasi?“ nuolatos atsako nereikšmingu „gerai...“  o kai dienos pabaigoje jaučia jog praėjo dar viena nereikšminga diena, turėtų surimtėti – jų gyvenime trūksta harmonijos.

Vis labiau sakoma, kad žmogaus gyvenimo tikslas yra tapti laimingu, realizuoti save ir pasiekti tokią būseną, kuomet mes sąmoningai priimame viską kas vyksta aplink mus kaip dovaną, teigiamai vertindami save, savo aplinką ir viską kas dedasi mūsų gyvenime.  Tai mes girdime nuolatos, daugiau ar mažiau, tiesiogiai ar „tarp eilučių“ ir pradedame siekti to kas mums atrodo suteiks tokią būseną. Skaitome straipsnius apie produkyvumą, motyvaciją kaip siekti savo tikslų tik tam, kad siektume tobulumo ir idealų.  Jei savyje turime kiek nors teigiamos savivertės, mes įsikalame sau į galvą jog TURIME BŪTI: liekni ir gražūs, būti idealūs verslininkai, pardavėjai, dailininkai, dainininkai ar bet kas kitas. Kai turime per mažai savivertės – užsisklendžiame galvodami, kad ne mūsų jėgoms tapti „tais“ kurie yra apsupti laimės ir pradedame gyventi kad išgyventume. Na... tai gali skambėti šiek tiek perdėtai ir gal taip ir yra, tačiau be harmonijos kuri yra čia ir dabar – mes negalime judėti gyvenime pirmyn.

Žinoma, nėra problema kai kartais jaučiamės jog mums trūksta motyvacijos, kai aptingstame, kai nieko nebenorime, kai atidėliojame svarbus dalykus, tačiau ji atsiranda, kai tai vyksta nuolatos ar pakankamai ilgai, kad pradėtume jaustis nemaloniai. Tai yra pats puikiausias signalas jūsų gyvenime, kad kažkas ką darote yra ne taip. Kartais užtenka pakeisti bėdas ir vėl viskas susitvarko, kartais taip lengvai neišeina. Kai patiriame sunkumų su kuriais neišeina susitvarkyti mes pamažu vis prarandame savo harmoniją ir ji išblėsta. Kai turime savyje harmonijos – mes tarsi ir įgyjame jėgų bandyti toliau, ieškoti, klysti atrasti savy motyvacijos ir valios, bei stengtis siekiant savo tikslų.

Taip pat, yra skirtumas tarp idealumo ir tobulybės siekimo ir idealų turėjimo. Mes visuomet galime siekti būti geriausiais kokiais tik galime būti, bet turėtume nustoti siekti būti tuo, kuo negalėtume ar kuo net iš tikro net nenorime būti.  Kai priimame gyvenimą koks jis yra, esame dėkingi už jį ir už save, bei taip sukuriame savy harmoniją – mes labiau tampame artimesni tikrajam AŠ, o ne tam suidealintam asmeniui. Kai tai pasiekiame, mes laisviau suvokiame ko iš tiesų mes trokštame, kas iš tiesų padarys mus laimingus ir lengviau siekiame jų, geriau suprantamesave, esame labiau pastebesni sau ir aplinkai, o tai suteikia tik dar labiau jėgų tapti geresniais rytoj, nei esame šiandien.

 

Kad pradėtume gyventi harmoningai, turėtume visų pirma suprasti, ką reiškia būti harmoningam su savimi. Tai yra:

  1. Suteikti gyvenimui tik meilės, o ne pykčio, kritikos ar nepasitenkinimo tam ką padarei, pasakei, suvalgei, ko nepadarei ar kas nutiko. Tai nereiškia, kad mes atsisakome sveiko proto ir disciplinos savo gyvenime, tačiau mes sąmoningai renkamės kreipti dėmesį į tai kas mus įgalina, o ne į tai, kas sukelia stresą.
  2. Priimti artimus žmones tokius, kokie jie yra. Jie, kaip ir jūs, jau yra verti besąlygiškai, ką kiti sakys. Nustokite bandyti keisti tiek artimuosius, tiek kitus žmones.
  3. Pažink save. Suprask savo stiprybes ir silpnybes, savo turimas savybes ir tai ką norėtum auginti. Kaip elgiesi kai yra sunku? Kaip norėtum elgtis? Ko iš tiesų trokšti? Kokie yra tikrieji tavo tikslai ir ne į ką norėtum būti panašus, bet kuo norėtum tapti?
  4. Priimk save toks koks esi. Niekas kitas negali nustatyti tavosios vertės, tik tu pats. Mes visuomet, besąlygiškai esame verti.
  5. Išmok būti kantrus ir išmok klysti. Mūsų gyvenime svarbiausia yra judėti tikslų link taip save realizuojant, bet jokiu būdu tai nėra „efektyvus“, „teisingas“, „geriausias“ pasirinkimas judėti. Mes niekuomet negalėsime priimti tokių idealių sprendimų, kuriuos gal būt norėtume priimti. Derėtų išmokti priimti tai jog mes klysime ir tai visiškai natūralu, o kol pasieksime to ko norime gali užtrukti laiko.
  6. Atsisakyk tobulumo. Nustok siekti to, ko neturėtum siekti, ar kas būtų net neįmanoma tau, kaip žmogui. Jeigu tau sekasi viena ar kita, o bandai tapti tobuliausiu visai kur kitur – netruks ilgai, kol tas tikslas pradės kenkti ir varžyti.
  7. Išmok klausytis širdies balso. Tai yra vienas iš sunkiausių dalykų, tačiau vienas iš svarbiausių. Dažniausiai mūsų širdis žino kaip mes norėtume pasielgti ar ką pasiekti, tačiau dažnai šis balsas yra slopinimas įvairiais jausmais (troškimais, baimėmis, pykčiu, tingumu ar kt) ar mintimis („žinau, kad neturėčiau taip elgtis, na bet nuo vieno karto niekas nepasikeis..“ ar kt.).
  8. Skirk laiko tobulėjimui. Tai yra knygų skaitymas, užduočių ir testų sprendimas tam, kad taptume geresniais žmonėmis, kad labiau savimi pasitikėtume, kad gautume daugiau įkvėpimo ir meilės sau ir kitiems.

 

Tai yra tik supratimas, kaip reikėtų gyventi, jog pasiektume harmoniją su savimi. Tačiau ką dar galėtume daryti, kaip galėtume tai išsitreniruoti ar kokius pratimus atlikti, kurie padėtų viso to siekti?

  1. Rašyti dėkingumo dienoraštį – kiekvieną dieną ar kas keletą – rašyti visus pozityvius dalykus, kurie nutiko tądien ar ką supratai jog turi vertingo. Skirk laiko pagalvoti kodėl tai vertinga.
  2. Medituok.
  3. Išmok būti čia ir dabar per Mindfulness technikos – kai jausiesi strese ar sunkiame sprendime, tai padės tau sugrįžti į čia ir dabar ir atminti, kas iš tiesų yra svarbiausia.
  4. Stebėk save ir kaupk žinias apie save – stebėk kaip elgiesi, ką galvoji, kodėl galvoji, kad turėtum šiandien nesportuoti ir kodėl, bei visa kita. Skirk laiko peržvelgti šiuos užrašus ir kreipk dėmesį tik į tuos, kurie veda tave į harmoningą elgesį, o tai kas veda į neharmoningą priimk kaip natūralų klydimą, kuris natūraliai išsispręs jeigu stengsiesi (bet ne versi kiekvieną kart save per prievartą) tai sutvarkyti.
  5. Susirask asmeninio tobulėjimo internetinių puslapių, skaityk knygas, mokančias apie gerumą.
  6. Melskis – jei neturi kam, melskis sau ir vardan brangių žmonių. Linkėk jiems ir sau to, ko manai, kad jiems trūksta.
  7. Išmok klausytis savo širdies balso - pradėk elgtis taip, kaip sako tavo vidus, išmok jo klausytis ir jį pažinti. Tokiu būdu pavyks vis dažniau priimti tokius sprendimus, kuriais tikrai galėsi džiaugtis.